AR REIKIA GELBĖTI ŠALĮ, KURIOJE PENSIJOS BEVEIK 4 KARTUS DIDESNĖS NEGU LIETUVOJE?

Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad bus rastas kompromisas sprendžiant Graikijos finansinę krizę ir šalis nebus išmesta iš euro zonos. Tačiau ekspertas pastebi, kad nei paskolos pratęsimas, nei skolų nurašymas nebūtų teisingiausia išeitis.

Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad bus rastas kompromisas sprendžiant Graikijos finansinę krizę ir šalis nebus išmesta iš euro zonos. Tačiau ekspertas pastebi, kad nei paskolos pratęsimas, nei skolų nurašymas nebūtų teisingiausia išeitis. G. Nausėdos nuomone, jeigu Lietuvai tektų finansiškai prisidėti sprendžiant Graikijos krizę, lietuviai tikrai nesuprastų, kodėl reikia gelbėti šalį, kurioje pensijos yra beveik keturis kartus didesnės negu Lietuvoje.

Apie skolose skendinčią Graikiją ir galimus šios krizės sprendimus – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Seimo nariu, ekonomistu Kęstučiu Glavecku ir SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda.

– Graikija pirmadienį pateikė savo planą, su kuriuo, kaip pranešama, dorai susipažinti nespėjo net ES institucijos, jau nekalbant apie finansų ministrus ar euro zonos valstybių lyderius. Mūsų šaltinių teigimu, Graikija siūlo padidinti pelno mokestį, įvesti vadinamą solidarumo mokestį uždirbantiems daugiau nei 30 tūkst. eurų per metus, 200 mln. eurų, t.y. mažiau nei 5 proc., sumažinti išlaidas gynybai, šiek tiek sumažinti pensijas tiems, kas į pensiją išeina anksčiau laiko. Panašu, kad tai ir viskas. Kaip jums tokie planai, pone Glaveckai?

– Žinant esantį skolų mastą ir ekonomikos mastą, tai šis planas gali sutaupyti kelis milijardus eurų, bet jokiu būdu ne tokias sumas, kurias vien tik už procentus reikia grąžinti – 27 mlrd. eurų jau šiemet. Manau, jeigu dar pridėsime tas priemones, kurias Graikija priėmė per pastaruosius metus – nekilnojamojo turto, finansinių transakcijų apmokestinimą, elektros tarifo padidinimą – visa tai davė ekonominį efektą, tačiau vis tiek Graikija kol kas gali tik egzistuoti. Tokiomis sąlygomis šalis egzistuoja, bet apie skolų grąžinimą negali galvoti. Jeigu rimtai žiūrėtume į išlaidas, tai visi puikiai žinome, kad graikų pensijos yra 3 kartus didesnės negu Lietuvoje, nors BVP vienam gyventojui Lietuvoje pagal perkamąją galią yra labai panašus kaip Graikijoje. Vidutinis darbo užmokestis pas mus taip pat beveik 2 kartus mažesnis. Kitaip tariant, Graikijos ekonomika dar išliko gana išlaidi. O tai, kas dabar priimta, tai yra toks atsikalbinėjimas. Mano supratimu, tai yra politinis klausimas, o politinis klausimas bus sprendžiamas teigiamai – Graikija turėtų likti euro zonoje. Kitaip tariant, laivas bus laikomas „priskendęs“, bet jokiu būdu ne nuskendęs – gelbėjimo ratą ES tikrai numes. Kita vertus, vienas pagrindinių euro zonos siekių visada buvo solidarumas, tačiau dabar matomas priešingas efektas – visos šalys mato, kad graikai netaupo ir leidžia labai daug pinigų, o visi kiti turi už juos mokėti. Yra, žinoma, kita medalio pusė. Graikija sako – mums skolino Vokietijos bankai, skolino visi, mums siūlė tuos pinigus, tai mes juos ir ėmėm. Žinote seną principą: jeigu skoliniesi 1000 dolerių – tai tavo problema, jeigu milijoną – tai jau banko problema.

– Pone Nausėda, kaip jūs manote, kokius įsipareigojimus Graikija turėtų prisiimti?

– Matyt, kad šių sprendimų, kuriuos Graikija dabar pasiūlė, nepakanka. Visą laiką buvo kalbama apie visų pensijų sumažinimą, nes tai padėtų pasiekti didesnį efektą. Kalbama apie PVM padidinimą būtiniausiems energijos ištekliams. Tai, žinoma, pakeltų kainas, tačiau taip pat būtų apčiuopiamesnis fiskalinis šaltinis. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad reikalaujama fiskalinį perteklių pasiekti ne per kažkokius konkrečius metus, o iki 2018-ųjų ir vėlesnių metų.  Vadinasi, stengiamasi sudaryti visas įmanomas sąlygas padėti Graikija tą skolą grąžinti. Nors šis klausimas ir yra politinis, jis bet kuriuo atveju turės ir ekonominių pasekmių. Žinoma, galima kišti galvą į smėlį ir vėl suteikti kokią nors finansinę paramą, bet visi suprantame, kad tai bus iki karto, kai vėl išryškės tos pačios problemos ir vėl reikės tas paskolas pratęsinėti. Klausimas, ar iš viso tos paskolos bus grąžintos. Graikija ekonomikos principams nusižengė dar labai seniai – iš esmės jau tada, kai pateko į euro zoną.

– Bet panašu, kad Graikijos vyriausybė mėgaujasi situacija, kuri yra dabar?

– K. Glaveckas: Graikijos politikai renkasi sau dividendus prieš savo liaudį.

– G. Nausėda: jūs įsivaizduokite save jų vietoje, kada beveik 95 proc. Graikijos tautos mano, kad iš tikrųjų vyksta kažkoks sąmokslas. Kaip jie patys ir sako, kad kažkas jiems suteikė paskolas, o jie, tarsi būtų neveiksnūs, tas paskolas ėmė. Tai šiek tiek vaikiškas mąstymas. Juk gatvėje tau gali pasiūlyti parsinešti bombą ir grįžus namo ji tau susprogs. Juk ne viską imam, ką mums siūlo. Šiandien turbūt galime konstatuoti, kad nei paskolos pratęsimas, nei skolos nurašymas, nei galiausiai Graikijos išmetimas iš euro zonos neleis mums pabėgti nuo šio klausimo.

– Prezidentė sako, kad Lietuvai Graikijos problemos sprendimas nekainuos, nes Lietuva dar nėra prisidėjusi prie mechanizmų, kurie yra naudojami. Ar tai tiesa?

– G. Nausėda: su sąlyga, jeigu nebus naujos finansinės paramos.

– K. Glaveckas: jeigu bus nauja finansinė parama, vienaip ir kitaip mūsų atlikti įnašai bus naudojami.

– G. Nausėda: mes ir Europos Centrinio banko indėlininkai esame, tai jeigu Centrinis bankas dėl to kada nors patirs nuostolių, mes atitinkamai dalį tų nuostolių turėsime prisiimti.

– Pone Glaveckai, jūsų nuomone tai, kas dabar vyksta su Graikija, iš esmės kiršina Europos Sąjungą?

– Bent jau ne vienija tai tikrai. Ispanija ir Portugalija taip pat turėjo rimtų problemų, bet jie jas sprendė ir situacija tikrai gerėja. Tai kaip, pavyzdžiui, ispanams ir portugalams turi atrodyti ši Graikijos situacija?

– Kokia yra esminė problema? Kodėl taip ilgai yra žaidžiama?

– G. Nausėda: kodėl griežta taupymo politika gali veikti ir duoti rezultatų Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse, bet jos negali būti Graikijoje? Taip, aš sutinku, kad bet koks išlaidų mažinimas ir mokesčių didinimas trumpuoju laikotarpiu ekonomiką varo į kampą, bet ką reiškia dabartinėje situacijoje naudoti kensistinius metodus? Tai reiškia dar didinti valstybės skolą, gilinti problemą ir tapti dar didesniais kreditorių įkaitais.

– Ketvirtadienį planuojamas jau visos ES viršūnių susitikimas. Ko galima tikėtis ir ką turėtų padaryti Graikija, kad Europos lyderiai savo šalims galėtų pasakyti „prispaudėm, žiūrėkit – jie jau taupo“?

– K. Glaveckas: manau, pirmiausiai Graikija bus prispausta, kad sumažintų pensijų lyginamąjį svorį su vidaus produktu, pavyzdžiui, nuo 17 iki 15 proc. Žinoma, turi būti dar eilė kitų smulkių dalykų. Tokiu atveju bus galima sakyti, kad kompromisas pasiektas.

– G. Nausėda: aš manau, kad finansų rinkos savo nuotaika demonstruoja, kad sprendimas bus surastas. Net jei tai bus niekinės priemonės, tačiau abiem pusėms leidžiančios išsaugoti savo veidą.

– Ar apskritai įmanoma įtikinti, pavyzdžiui, Lietuvos visuomenę, jeigu mums reikėtų prisidėti prie naujų finansinių mechanizmų, kad reikia padėti gelbėti valstybę, kurioje pensijos yra keturis kartus didesnės negu Lietuvoje? Kaip galima tokią Europos solidarumo idėją parduoti Lietuvos visuomenei?

– G. Nausėda: nesiimčiau to daryti iš tikrųjų. Žmonės puikiai prisimena, kad 2009 m. ar jie patys veržėsi, ar jiems veržė diržus, bet Lietuva pasirinko visiškai kitą kelią ir nors labai skausmingai, bet savo finansus stabilizavo. Manau, kiekvienas Lietuvos žmogus turi teisę pagalvoti, kodėl buvo galima per visą tą pragarą pereiti mums, o kodėl graikams to daryti nereikia.