Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi, kad, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, su sunkumais šioje rinkoje susidūrusioms lietuviškoms įmonėms kurti naujų finansinių valstybės pagalbos priemonių mechanizmų nebūtų teisinga.

„Verslo darymas Rusijoje, Baltarusijoje ir netgi Ukrainoje tai buvo verslo rizikos klausimas. Dabar, kai mes retkarčiais prabylame apie pagalbos verslui priemones, tai tikriausiai nėra sąžininga, kad Lietuvos mokesčių mokėtojai apmokėtų tą verslo riziką, kurią verslas prisiėmė, savo veiklą vykdydamas šitose rinkose“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo A. Armonaitė.

„Rizika buvo prisiimta. Dabar matome, kad Putinui pasimaišė protas, ir viskas, kaip kortų namelis, griūna“, – pridūrė ji.

Pasak ministrės, įmonės gali patirti nuostolius vykdant veiklą ir kitose rinkose, tačiau pagalbos mechanizmai vien dėl to nėra kuriami.

„Lygiai taip pat, kaip Lietuvos mokesčių mokėtojai neapmoka lietuviško verslo rizikos, vykdomo, pavyzdžiui, Ugandoje ar kitur“, – tikino A. Armonaitė.

ELTA primena, kad ministrė penktadienį paragino Lietuvos verslo įmones pasitraukti iš agresiją prieš Ukrainą vykdančių Rusijos bei Baltarusijos rinkų, nepirkti šiose valstybėse pagamintų produktų.

„Mes pasirengę padėti visiems Lietuvos verslams ieškoti naujų rinkų, klientų, partnerių visame pasaulyje, turime jau veikiančias pagalbos priemones. Padarykime viską, kad nefinansuotume karo ir agresijos“, – tuomet sakė A. Armonaitė.

Pasak ministrės, ir toliau tęsiant veiklą kaimyninėse valstybėse, Lietuvos verslo įmonės gali susidurti su reputacine rizika, o stiprėjant užsienio sankcijoms ateityje gali smarkiai nukentėti finansiškai.

Tos įmonės, kurios visgi nuspręs tęsti veiklą šiose valstybėse, turi įsivertinti visą galimą tokio apsisprendimo riziką ir tolesnes pasekmes, pabrėžiama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime.