Seimui ketvirtadienį nutarus, kad 14 dienų terminas, per kurį kelionių organizatoriai su klientais turės atsiskaityti už neįvykusias keliones, įsigalios vasario 15 dieną, Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė sako, kad tai atitinka kelionių organizatorių poziciją.

„Kalbant apie priimtą įstatymą ir tai, kad yra atidėtas įstatymo termino įsigaliojimas, tai tikrai galiu pasakyti, kad tai buvo parengta ir derinta konsultuojantis su asociacija ir kad tai atitinka kelionių organizatorių poziciją“, – Eltai sakė M. Plepytė-Rainienė.

Jos teigimu, yra keletas žingsnių, kurių tikimasi siekiant sklandžiau atsiskaityti su vartotojais.

„Visų pirma norėtume tikėtis, kad pirmasis paramos priemonių paketas, kur kalbama apie subsidijas ir apie paskolas, bus operatyviai pradėtas įgyvendinti, ir kelionių organizatoriai, kelionių agentūros, kaip ir buvo žadėta, nuo kitos savaitės jau galės teikti paraiškas gauti tiesioginę subsidiją, kas yra susieta su 2019 metų sumokėtais mokesčiais“, – nurodė M. Plepytė-Rainienė.

Pasak jos, kelionių organizatoriai taip pat tikisi, kad bus peržiūrėtos tikslinių paskolų, skirtų atsiskaityti su vartotojais, priemonės nuostatos.

„Šiuo metu priemonės apraše keliami pertekliniai reikalavimai, kurie apsunkina ir priemonės įsisavinimą, ir galimybę kelionių organizatoriams efektyviai ir jiems tinkamai pasinaudoti ta priemone. Norėtume tikėtis, kad artimiausiu metu sulauksime žinių iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dėl tikslinės paskolų priemonės aprašo keliamų reikalavimų peržiūrėjimo ir diskusijos tęsimo. Diskusiją pradėta praėjusių metų rugpjūtį, esame pateikę poziciją, kas yra negerai su priemone ir kodėl yra užtrukęs atsiskaitymas su vartotojais“, – nurodė asociacijos vykdomoji direktorė.

Pasak jos, turizmo sektoriaus atstovai laukia, kol bus peržiūrėta priemonės, pagal kurią kelionių organizatoriams kompensuojamos išlaidos sugrąžinus turistus iš užsienio valstybių.

„Praėjusių metų kovą buvo priimtas reikalavimas, kad kelionių organizatoriai turi į Lietuvą grąžinti savo turistus, kurie yra išskraidinti į užsienio kurortus. Kelionių organizatoriai reikalavimą įgyvendino ir buvo susitarimas, kad bus priemonė, kurios pagrindu bus kompensuotos kelionių organizatorių patirtos išlaidos, tačiau ši priemonė nesuveikė efektyviai. Priemonei buvo skirtas milijonas eurų, tačiau vargu ar jos įsisavinimas siekė 30 tūkst. eurų. Norėtume tikėtis, kad priemonė bus peržiūrėta ir galbūt bus pakeistas jos aprašas“, – sakė M. Plepytė-Rainienė.

Kalbėdama apie tai, kokie yra kelionių organizatorių lūkesčiai dėl kelionių atnaujinimo, stebint vakcinacijos procesą, asociacijos vadovė sakė, kad tai vertinti dar kiek per anksti.

„Stebime, kaip vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje vakcinacijos procesas, girdime įvairių pasiūlymų, kad gali būti ES mastu sukurtas keliautojo pasas, kur būtų žymima, ar žmogus turi imunitetą, ar yra vakcina nuo COVID–19, bet manyčiau, kad yra šiek tiek per anksti vertinti, kaip bus keliaujama. Bet tikimės, kad pavasario antroje pusėje Lietuvos piliečiai galės keliauti į gerokai daugiau krypčių nei yra dabar“, – teigė M. Plepytė-Rainienė.

Seimas ketvirtadienį galutinai apsisprendė įpareigoti kelionių organizatorius pinigus už neįvykusias keliones klientams grąžinti per 14, o ne per 90 dienų, kaip buvo leista anksčiau.

Parlamentarai pritarė Seimo narių Andriaus Bagdono ir Andriaus Kupčinsko siūlymui, kad šis terminas įsigaliotų vasario 15 dieną.