Dėl plintančio koronaviruso ir įvesto karantino Lietuvoje viešbučiai ir restoranai masiškai bus priversti stabdyti mokėjimus ir nevykdyti įsipareigojimų, nes neturi lėšų, sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

„Kai yra priverstinai uždaroma ir pajamos yra nulis, o restoranai gyvena iš apyvartų, kurios sausį-vasarį ir taip nebuvo geros po Naujųjų metų, tai, be abejonės, nėra iš ko mokėti nei mokesčių, nei tiekėjams, nieko“, – BNS sakė E. Šiškauskienė.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis trečiadienį BNS teigė, jog Vyriausybės sprendimas net ir dėl karantino neatleidžia įmonių nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, tačiau E. Šiškauskienė sako, kad reali situacija verčia taip elgtis.  

„Neskatinu to, bet realybė yra kitokia nuo teorinių pamąstymų. Teoriškai kad neatleidžia, visi tą supranta, be nėra iš ko mokėti“, – sakė asociacijos prezidentė.

Pasak E. Šiškauskienės, įmonės pirmiausiai stengiasi išlaikyti darbuotojus, todėl įsipareigojimai užsakovams lieka antrame plane, o įmonės, jei nebankrutuos, atsiskaitys vėliau.

Ji prognozuoja, kad situacija dėl koronaviruso labiausiai paveiks įmones, mokėjusias didžiausius atlyginimus ir didžiausius mokesčius.

„Tie, kas mokėjo mažus atlyginimus ar vokeliuose, tai ir išliks, o tie, kurie mokėjo didžiausius atlyginimus ir mokesčius, tie greičiausiai bankrutuos. Čia yra labai didelis liūdesys“, – sakė E. Šiškauskienė.

Tie, kas mokėjo mažus atlyginimus ar vokeliuose, tai ir išliks, o tie, kurie mokėjo didžiausius atlyginimus ir mokesčius, tie greičiausiai bankrutuos.

Prašys didesnės Vyriausybės pagalbos

Seimas antradienį nutarė, kad valstybės parama veiklą visiškai sustabdžiusių įmonių darbuotojams, būtų didesnė – jos gaus 90 proc. žmogaus atlyginimo subsidijas, o 10 proc. skirtų darbdavys. Tačiau E. Šiškauskienė sako, kad Vyriausybės bus prašoma prisidėti 100 procentų.

„Nematome, iš ko įmonės, kurios turi nulines apyvartas, galėtų prisidėti tuos 10 procentų“, – teigė E. Šiškauskienė.

Anot jos, bus prašoma ir vartojimo skatinimo priemonių, kurios turėtų veikti, kai baigsis krizė.

„Žiūrime, kaip skatinti ekonomiką, vartojimą, kai žmonės gaus geriausiu atveju minimalų atlyginimą, stos visas vartojimas, ir toliau pasibaigus krizei su viešbučiais bus dar blogesnė situacija, nes skrydžiai nebus taip greit atnaujinti ir keliavimas įvairiomis transporto priemonėmis, tai viešbučių atsigavimas turėtų būti dar ilgesnis ir sunkesnis“, – sakė E. Šiškauskienė.

Jos teigimu, Vyriausybės bus prašoma vėl grąžinti sezonines licencijas, nes žmonės pasibaigus karantinui gali plūstelti į lauko kavines, taip pat bus prašoma restoranams ir viešbučiams dar sumažinti PVM.