Tarptautinė reitingų agentūra "Fitch Ratings" vakar sumažino Lietuvai, Latvijai ir Estijai anksčiau suteiktus skolinimosi reitingus. Finansų ekspertų nuomone, tai dar vienas skaudus smūgis ir taip trapiai Baltijos šalių ekonomikai.

Bankų analitikai investuojantiesiems Baltijos šalyse pataria būti itin atsargiems. Mat tai – pirmas kartas per dvylika metų, kai agentūra "Fitch Ratings" sumažino Lietuvai suteiktus kredito reitingus. Pernai agentūra pablogino jų perspektyvą.

Lietuvos ir Estijos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingai sumažinti nuo A iki A-, Latvijos – nuo BBB iki BBB+. Ilgalaikio skolinimosi vietos valiuta reitingai Lietuvai ir Estijai sumažintas nuo A+ iki A, o trumpalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingas F1 išliko nepakeistas.

Latvijai ilgalaikio skolinimosi vietos valiuta reitingai smuktelėjo nuo A- iki BBB+, trumpalaikio skolinimosi užsienio valiuta – nuo F2 iki F3.

"Reitingų sumažinimas atspindi riziką, kad Europos ekonominės ir finansinės aplinkos blogėjimas lems didesnę Baltijos šalių makroekonominę korekciją dėl didelių šių šalių einamosios sąskaitos deficitų", – sakė "Fitch Ratings" Europos kylančių valstybių padalinio vadovas Edwardas Parkeris.

"Fitch" pažymėjo, kad dėl nemažo einamosios sąskaitos deficito ir užsienio finansavimo poreikio Baltijos šalių ekonomikos bus sunkiau sureguliuojamos. Kartu pripažįstama, kad stiprūs šalies finansai, santykinai nedidelis valstybės skolos lygis ir lanksti ekonomika turėtų padėti išgyventi šį globalų nuosmukio ciklą.

"Mes visiškai sutinkame su šiomis agentūros išvadomis ir nuogąstaujame, kad prastėjanti padėtis Europos paskolų rinkoje ir toliau turės didelės įtakos Baltijos šalių ekonomikai", – sakė "Danske" banko vyriausiasis analitikas Larsas Christensenas.
Tačiau Finansų ministerija ramina, kad skolinimosi reitingas išlieka aukštesnio investicinio lygio, todėl Vyriausybės vertybiniai popieriai "turi savo vietą vidaus ir užsienio investuotojų valdomuose ilgalaikių investicijų portfeliuose".

Apie reitingus

Tarptautinės reitingų agentūros nustato kiekvienos valstybės skolinimosi reitingus ir šalys, kurios vykdo išmintingą fiskalinę (arba mokesčių ir išlaidų) politiką, turi aukštesnius, kitaip sakant, geresnius skolinimosi reitingus, kurie iš esmės lemia, už kokias palūkanas valstybė gali skolintis savo reikmėms.

Kuo geresni reitingai, tuo mažesnės skolinimosi palūkanos, tuo daugiau lėšų lieka valstybės biudžete ir tuo mažesnę sumą turės grąžinti ateities kartos.