BANKAI SPRENDŽIA SLAPTAŽODŽIŲ KORTELIŲ PROBLEMĄ

Bankai sugalvojo, ką daryti su beveik kiekvieno turimomis slaptažodžių kortelėmis. Nuo lapkričio jų arba turi nelikti, arba piniginės operacijos jomis turi būti labiau apsaugotos. Kol kas bankai nusprendė, kad papildomas atpažinimo patvirtinimas kortelių turėtojams galėtų būti siunčiamas trumpąja žinute, bet ieško ir alternatyvų. Tiesa, jos, skirtingai nei nemokamai dalytos kortelės, kažkiek kainuotų.

Popierines slaptažodžių korteles turi kone 90 procentų bankų klientų, nors kortelės ir laikomos mažiausiai saugia prisijungimo prie elektroninės bankininkystės priemone.

Lietuvos bankas komercinių bankų susitarimo dėl numatomos krypties laukė iki šiandien. Bankai kol kas rAdo laikiną sprendimą, todėl prašo nukelti naujovių įsigaliojimo laiką.

„Yra virš milijono šių kortelių, tad jeigu reikėtų per mėnesį ar du jas pakeisti, tai, aišku, susidarytų eilės, kiltų nepasitenkinimas ir panašiai. Bankai yra parengę sprendimą, kad turint slaptažodžių korteles, būtų gaunamas papildomas patvirtinimas trumpąja žinute. Tai irgi reikalauja investicijų, tad, jeigu Lietuvos bankas neatidėtų problemos sprendimo termino, komerciniai bankai turėtų įgyvendinti tokią priemonę“, – teigė Bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.

Bankai svarsto ir, kuo visam laikui galėtų pakeisti slaptažodžių korteles, kad, jeigu saugumo reikalavimai dar griežtėtų, daugiau jau nereikėtų nieko imtis. Tačiau alternatyvos, panašu, nebūtų nemokamos.

Apie 7 proc. bankų klientų turi kodų generatorius. Mokestis už juos vienkartinis; nepatogu gali būti tiems, kas naudojasi kelių bankų paslaugomis – generatoriai užima vietos. Elektroniniam parašui, turint tapatybės kortelę, būtina nusipirkti skaitytuvą, o pasirašinėti galima tik iš vieno kompiuterio.

Daugiausiai vilčių siejama su mobiliuoju parašu, leidžiančiu save identifikuoti iš bet kur ir bet kada. Bet kiek ilgai jis bus nemokamas, neaišku. Bankų klientų gynėjų teigimu, bankai privalo užtikrinti piniginių operacijų saugumą, bet svarbu, kad žmonėms tai nebūtų labai brangu.

„Šios išlaidos turėtų neviršyti bankų sąnaudų. Kitaip tariant, jeigu bankams kodų generatorius kainuoja3– 4 eurus, tai jie neturėtų iš mūsų prašyti 8 ar 12 eurų. Kadangi rinka nelabai veikia, tai būtų gerai, kad, arba kas nors juos prižiūrėtų, arba jie patys susiprastų ir neteiktų papildomų išlaidų klientams“, – sakė Bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė.

Išlaviruoti tarp bankų ir jų klientų poreikių teks Lietuvos bankui, – susitikimas su bankais, mobiliojo ryšio operatoriais ir elektroninio parašo infrastruktūros paslaugos teikėjais įvyks kitą savaitę.

Tuo metu bankai svarsto ir variantus, kurie netiesiogiai liestų jų klientų kišenes – nori imti pinigų iš valstybinių institucijų, pvz., mokesčių inspekcijos, „Sodros“ ir pan., už tai, kad žmonės prie jų sistemų jungiasi naudodamiesi elektronine bankininkyste. Šios infrastruktūrą sukūrė bankai, tad logiška, kad gautų iš to finansinės naudos. Tada, esą, už naudojimąsi paslaugomis mažiau imtų iš gyventojų.