Pinigai turi tarnauti žmonėms, teigia didžiausios kooperatinės finansų grupės Kanadoje "Desjardins" direktoriaus pavaduotojas Jeanas Bernard'as Fournier. Jo teigimu, kredito unijos per krizę pasirodė kur kas geriau negu bankai ir yra pasirengusios pervilioti dalį jų klientų.

– Atvykote iš Kanados, kurioje kredito unijos itin populiarios, kokia jų sėkmės priežastis?

– Kredito unijos Kanadoje turi senas tradicijas, yra unijų, kurios veikia daugiau kaip šimtą metų. Pagrindinė jų steigimo idėja buvo teikti finansų paslaugas neturtingiems žmonėms. Tuo laiku visi bankai aptarnavo tik turtingus, angliškai kalbančius gyventojus, o prancūziškai kalbanti visuomenės dalis jų ignoruota. Kredito unijos visuomet stengėsi patenkinti vietos gyventojų poreikius, tai buvo ir yra stiprioji jų pusė.

Beje, Kanadoje veikia kelios lietuvių kredito unijos, viena yra Monrealyje, kita – Toronte. Monrealio kredito unijos valdytoja Regina Piečaitis daug prisidėjo, kai 1994-aisiais jūsų šalyje kūrėsi kredito unijų judėjimas.

– Į Lietuvą buvote atvykęs steigiantis pirmosioms kredito unijoms. Ar daug mūsų šalis pasikeitė per šį laikotarpį?

– Lietuvos visuomenė per keliolika metų išgyveno itin daug pokyčių, sėkmingai integravosi į Europos bendruomenę. Tai įspūdingi ir džiuginantys laimėjimai. Kalbant apie kredito unijas, prieš penkiolika metų žmonės šią idėją vertino skeptiškai, nepasitikėjo tuo, kad reikia kartu sudėti savo pinigus ir jungtis į kooperatinę bendrovę. Pirmosioms kredito unijoms reikėjo įrodyti, kad jos sugeba sėkmingai tvarkyti veiklą ir uždirbti pelno. Kai prieš keliolika metų lankiausi vienoje pirmųjų Lietuvos kredito unijų, ji turėjo vos 40 narių, dabar daugelio kredito unijų narių skaičius siekia tūkstančius.

– Apskritai, kodėl reikia kredito unijų, kai yra bankai, šiais laikais paslaugas teikiantys kiekvienam?

– Kredito unijas visame pasaulyje su vietos gyventojais sieja kur kas glaudesni ryšiai. Kredito unijos gali pinigus ir investicijas nukreipti į vietos bendruomenę, paskatinti iš jos kylančias iniciatyvas. Kadangi kredito unijos savininkai yra vietos gyventojai, tai yra garantas, kad unija visuomet bus suinteresuota skatinti vietos investicijas. O bankai visada suinteresuoti pelnu. Todėl jie vieną dieną gali finansuoti tavo verslą, kitą dieną tuos pinigus nukreipti kitur, kur įžvelgia didesnes perspektyvas ir daugiau pelno.

Antras kredito unijų pranašumas tas, kad jos paslaugas dažnai teikia regionuose ar atokiose vietovėse. Pavyzdžiui, Kanadoje yra apie 1,6 tūkst. kaimų, 800 iš jų kredito unijos yra vienintelės finansų institucijos, kurios teikia įvairias paslaugas.

– Ši krizė bankams pridarė nemažai bėdų, o kaip ji paveikė kredito unijas?

– Bankai buvo įpareigoti siekti pelno ir rizikuoti, nes jų akcininkai norėjo didesnių dividendų. Taip daugybė pinigų buvo skirta rizikingoms finansų priemonėms, bet jos nepasiteisino. Kredito unijos tokio spaudimo neturėjo ir vietoj rizikos kapitalo (angl. – hedge) fondo jos mieliau rinkosi žinomą vietos verslininką. Be to, kredito unijos niekada neteikė šimtaprocentinių paskolų, jos visuomet reikalavo 20–25 proc. siekiančio asmeninio įnašo – taip sumažindavo riziką. Ne paslaptis, kad bėdų su paskolų negalinčiais išsimokėti klientais turi ir kredito unijos, tačiau jų mastas gerokai mažesnis negu bankų. Be to, per pastaruosius keletą metų neteko girdėti apie kredito unijos bankrotą.

Dažnai teigiama, kad kooperacijos modelis yra atgyvena, tačiau krizė parodė, jog jis gali pasiteisinti ir šiais laikais. Apskritai kooperatyvų gyvavimo trukmė yra gerokai ilgesnė už kitų tipų organizacijas ne tik finansų srityje, bet ir mažmeninėje prekyboje ar nekilnojamojo turto rinkoje.

– Lietuvoje skundžiamasi, kad bankai visai neskolina, tai gal juos galėtų pakeisti kredito unijos?

– Taip, tai galimybė kredito unijoms pasiekti naujus narius, rasti naujų klientų. Nebūtina visiems dalyti kreditų į kairę ir dešinę, tiesiog reikia parodyti, kad yra alternatyvų bankams, ir atkurti žmonių pasitikėjimą finansų sistema. Kredito unijos kitąmet turi galimybių augti, ir kai bankas atsisako ar nenori skolinti, pasiūlyti paslaugas vietoj jo.

Skaičiai ir faktai

Kredito unija yra kooperatiniais pagrindais sukurta finansinė institucija, teikianti paslaugas tik savo nariams. Kredito unijos klientai yra ir jos savininkai. Tai esminė ypatybė, skirianti kredito uniją nuo kitų finansines paslaugas teikiančių organizacijų.

Kredito unijos nariai sudaro bendrą santaupų fondą – norėdamas tapti unijos nariu, naujas klientas privalo nusipirkti pajų (tai vieno nario piniginė įmoka į unijos kapitalą, dažniausiai siekianti apie 100 litų). Taip jis tampa ir unijos dalininku. Iš minėto fondo teikiamos paskolos unijos nariams.

Lietuvos banko duomenimis, kredito unijų turtas siekia tik apie 1 proc. veikiančių bankų turto. Unijų suteiktos paskolos nesiekia 1 proc. bankų sistemos paskolų portfelio, o indėliai sudaro apie 1,5 proc. bankų priimtų indėlių.