Per šiuos metus Lietuvoje veikiantys bankai jau patyrė daugiau kaip milijardą litų nuostolių. Beveik pusė šios sumos sukaupta per rugsėjį.

Staigmenų nebesitiki

Lietuvos banko duomenimis, per devynis šių metų mėnesius nuostoliai šalies bankų sistemoje siekė 1,371 mlrd. litų. Vien per rugsėjį bankai užfiksavo 679,5 mln. litų nuostolių. Tiesa, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas teigė, kad bankai atskleidė didžiąją dalį nuostolių ir ateityje blogais rezultatais nebeturėtų nustebinti.

"Bankų nuostoliai susikaupė tik dėl padarytų atidėjimų blogosioms paskoloms. Aišku, nuostoliai turėjo būti parodomi tada, kai jie faktiškai susidarė, nes jie susikaupė per ilgesnį laiką. Manau, bankai turi pakankamai kapitalo ir išspręs visas problemas – jie turi pradėti taisyti padėtį, ir tikiu, kad taip smarkiai nuostoliai jau neturėtų augti", – aiškino R.Šarkinas.

Išaugo kartais

Bankų padaryti atidėjiniai blogosioms paskoloms per šiuos metus padidėjo daugiau kaip penkis kartus, palyginti su praėjusiais metais. Spalio pradžioje šalies bankai buvo suformavę apie 3 mlrd. litų atidėjinių, nors prieš metus ši suma siekė 0,5 mlrd. litų.

Bankų suformuoti atidėjiniai blogosioms paskoloms sudarė 4,6 proc. viso paskolų portfelio, o vien per trečią ketvirtį atidėjiniai išaugo 52 proc.

Dėl atidėjinių ir konservatyvesnės kreditavimo politikos per trečią šių metų ketvirtį bankų paskolų portfelis sumažėjo 2 mlrd. litų, palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Iš viso per metus paskolų portfelis sumenko 5,7 mlrd. litų ir spalio pradžioje sudarė 64,6 mlrd. litų.

Beje, dėl ekonominės šalies ūkio padėties toliau blogėjo banko paskolų portfelio kokybė. Nuvertėjusių paskolų santykis su paskolų portfeliu per 2009 m. trečią ketvirtį padidėjo 3,65 proc. punkto ir spalio pradžioje sudarė 11,41 proc. Tiesa, daugiau kaip 60 dienų pradelstų paskolų santykis su paskolų portfeliu per ketvirtį nesmarkiai sumažėjo ir spalio 1-ąją siekė 3,51 proc.

Nuostoliams pasirengę

Nors išaugę nuostoliai susilpnino bankų kapitalo bazę, Lietuvos banko teigimu, jie šiuo metu pajėgus pakelti papildomus 2,2 mlrd. litų nuostolius.

Per trečią ketvirtį bankų sistemos kapitalo bazė sumažėjo 509 mln. litų, arba 7,1 proc. Bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėjo iki 13,45 proc. Lietuvos banko reikalaujamas kapitalo pakankamumo normatyvas turi būti ne mažesnis kaip 8 proc.

Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

Lietuvos bankų sistema rugsėjį vėl sugrįžo į šiemet įprastą vagą: traukėsi paskolų portfelis, o fizinių asmenų bei verslo klientų strategijoje dominavo taupymas. Po likvidumo šuolio rugpjūtį praėjusį mėnesį įmonių einamosiose sąskaitose lėšų sumažėjo 220,46 mln. litų. Fizinių asmenų indėliai sumenko 84,85 mln. litų. Bankininkai įmonių portfelio mažėjimą aiškina mokesčių mokėjimo terminu. Teigiama tai, kad pastaruoju metu sparčiai gerėja indėlių ir paskolų santykis, šiuo metu sudarantis 60 proc. Šis santykis rodo banko galimybę skolinti šalies viduje sukauptas lėšas, tai ilgainiui teigiamai veikia ekonomikos augimą. Apibendrinant telieka konstatuoti, kad per devynis šių metų mėnesius bankų sistemoje ryškesnių tendencijų pokyčių neįvyko – kol kas čia vyrauja atsargumas ir balanso siekis.