Vakar Seime vėl buvo bandoma "prakišti" Darbo kodekso pataisą, pagal kurią būtų galima atleisti darbuotoją be priežasties ir iš anksto neįspėjus. Tačiau parlamentarai darbdavių nenudžiugino.

Pataisas užregistravo patyliukais

Vyriausybė dar prieš kelias savaites Seimui siūlė papildyti Darbo kodeksą ir numatyti darbdaviams galimybę atleisti darbuotoją be įspėjimo, neįvardijus net priežasties, bet išmokėti dvigubą išeitinę kompensaciją. Tam net buvo pritaręs Seimo Ekonomikos komitetas, tačiau Socialinių reikalų ir darbo komitetas, atsižvelgęs į Trišalės tarybos nuomonę, pasiūlymą atmetė. Parlamentarai taip pat balsavo už tai, kad tokio Vyriausybės siūlymo įstatymo projekte neliktų.

Tačiau diskusijos nesibaigė. Žodžių kova dėl šios pataisos Seime buvo užvirusi ir vakar, nes liberalas Erikas Tamašauskas ir Tautos prisikėlimo partijos atstovas, Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys netikėtai vėl buvo ją užregistravę.

Anot D.Budrio, įteisinus šią pataisą, darbo santykiai taptų lankstesni, būtų skatinamas naujų darbo vietų kūrimas, užtikrinamas darbuotojų saugumas ir jų teisės. "Darbdaviui būtų lengviau atleisti (žmogų – red. past.), jei matytų, kad yra reikalas ir darbuotojas kenkia įmonei. Jis (darbdavys – red. past.) galėtų pasverti, kas naudingiau – mokėti dvigubą išeitinę ar laikyti darbuotoją", – kalbėjo D.Budrys.

Norėjo įteisinti netvarką

Kolegų argumentams pritarė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Kęstutis Masiulis. "Pasaulyje plinta lankstesnis darbo organizavimas, todėl reikėtų leisti lanksčiau priimti ir atleisti žmones. Lietuva irgi turi eiti tuo keliu. Tai paskatintų darbo vietų kūrimąsi, o žmones – labiau branginti darbo vietą", – per posėdį kalbėjo parlamentaras.

Socialdemokratas Algirdas Sysas neslėpė pasipiktinimo tokiais kolegų žodžiais.

"Neįteisinkime "bezpredelo" (netvarkos, chaoso – red. past.) savo darbo teisėje. Esame ES valstybė, ne Amerika, kur noriu – priimu, noriu – tą pačią minutę atleidžiu. Ten nepaliekama darbuotojui galimybė gintis", – piktinosi parlamentaras.

Jis priminė, kad šiai pataisai nepritarė nei darbdavių, nei profesinių sąjungų atstovai. A.Sysas kvietė gerbti Trišalės tarybos nuomonę ir neskatinti socialinės įtampos.

"Ne tik šita, bet ir kai kurios kitos pataisos daromos, kad padėtume verslui. Tad nereikia veidmainiauti. Taip ir sakykite, kad čia yra verslo skatinimo programa kenkiant darbuotojams", – kolegas kritikavo A.Sysas.

Pokyčių nebus

Siūlymui grąžinti į projektą Vyriausybės teiktą nuostatą iš viso palaikė 40 politikų. Prieš balsavo 32, o susilaikė 28 Seimo nariai, tad pasiūlymui nepritarta.

Vienas iš pataisą grąžinti bandžiusių Seimo narių E.Tamašauskas dienraščiui sakė esąs šiek tiek nusivylęs, mat ši, jo nuomone, buvo reikalinga ir naudinga: "Nepritarė, tai nepritarė, ką darysi. Daug pataisų siūloma antrą, trečią ar kelintą kartą, suprantant, kad jos yra svarbios, bet palaikymo parlamente, deja, nesulaukia."

Dabar galiojantis Darbo kodeksas numato, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs darbuotoją prieš dvi savaites. Jei asmuo nėra nusižengęs įmonės vidaus tvarkai, jį atleisti galima tik tuomet, kai nėra galimybės perkelti į kitas pareigas. Svarbiomis aplinkybėmis pripažįstamos tos, kurios susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais ir jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių (etatų mažinimas), technologinių priežasčių ir darbovietės struktūrinių pertvarkų.

Seimas projektui pritarė

Diskusijų kilo ir dėl kitų Darbo kodekso straipsnių. Parlamentarai taip pat nepritarė socialdemokratų Edvardo Žakario ir Edmundo Jonylos siūlymui leisti terminuotas darbo sutartis sudaryti mažiausiai šešiems mėnesiams. Anot E. Žakario, priešingu atveju darbdavys galėtų nuolat sudaryti trumpalaikes sutartis ir jas tęsti, kaskart keisti sutarties sąlygas ir nuolat kelti įtampą žmogui. Dėl to jis esą net neturėtų teisės į kasmetes mokamas atostogas.

Tačiau Seimas leido terminuotomis sutartimis įdarbinti darbuotojus į naujai steigiamas darbo vietas ir paprasčiau skirti viršvalandžius. Taip pat įteisinamas nuotolinis darbas, suteikta teisė darbuotojui iki trijų mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą, jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, pavyzdžiui, nemoka atlyginimo. Leista streikuoti ne tik vienos ar kelių įmonių, bet ir visos ūkio šakos darbuotojams ir taikyti suminę darbo laiko apskaitą atsisakant 8 valandų darbo dienos.

Komentaras

Artūras Černiauskas

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pataisas, kuriomis siekta suteikti daugiau teisių darbdaviams, atmetė, per svarstymą jos buvo išbrauktos iš projekto. Kaip jos vėl atsidūrė Seimo darbotvarkėje, net nenutuokiu. Gerai, kad parlamentarai vėl jas atmetė. Mano nuomone, darbuotojo atleidimas, nenurodant priežasties, griauna pačius Darbo kodekso pamatus. Dabar darbuotojas, kuris buvo atleistas iš darbo, gali ginčytis, ar darbdavys pasielgė teisėtai. Profesinės sąjungos gali ginti žmones. Pastaruoju metu net daugėja bylų, kai asmenys, laimėję teismo procesą, atgal priimami į darbą. O priėmus minėtą pataisą tokia sąvoka kaip "atleidimo teisėtumas" visiškai išnyktų. Darbdavys, kuris turi daugiau pinigų, su darbuotoju galėtų elgtis kaip tik nori – išmesti kad ir už netinkamą žvilgsnį. O dviguba išeitinė kompensacija dabar, kai dauguma darbuotojų tegauna minimalius atlyginimus, nėra dideli pinigai.

Mes Trišalėje taryboje svarstėme, kad galima būtų padaryti taip, kaip yra Danijoje, kur darbdaviai moka tik labai nedideles išeitines kompensacijas. Bet ten iš karto po to, kai žmogus atleidžiamas, suveikia valstybinis darbuotojų apsaugos mechanizmas. Danijoje yra dideli nedarbo fondai, iš kurių mokamos pašalpos, siekiančios 90 proc. buvusio darbo užmokesčio. Mes sakėme, kad galime apie tai kalbėti, jeigu valstybė tokį mechanizmą sukurtų. Bet to nebus, bent jau kol kas.