Ekspertė atkreipia dėmesį, kad nuo nepriklausomybės pradžios Lietuva norėjo užsiauginti savo kapitalistų kartą ir taikė daug mokestinių lengvatų. Kapitalistai, pasak jos, praaugo visus, tačiau mokestinė sistema liko ne ką pakitusi.

„Kai kalbame apie mokesčių sistemą, matome, kad didžiausia problema Lietuvoje yra pajamų atskirtis. Tai buvo užprogramuota tam tikrais įstatymais, kurie galiojo pernelyg ilgai ir išaugino atskirties didėjimą. Situaciją būtina spręsti, visgi, jokiu būdu nereikėtų apmokestinti darbo jėgos užmokesčio ar individualios veiklos“, – laidoje „Apie mokesčius“ teigė ekspertė, dirbanti įmonėje „Rödl & Partner“ mokesčių skyriaus vadove.

R. Bilkštytės teigimu, vienas iš galimų sprendimo kelių – labai aukštas pajamas gaunančių asmenų apmokestinimas. Tačiau, jos vertinimu, ir jis neturėtų būti radikalus.

„Net 1 ar 2 papildomi procentai nuo labai aukštas pajamas gaunančių asmenų galėtų reikšmingai prisidėti prie šalies biudžeto“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Pasak ekspertės, kalbant apie Lietuvos patrauklumą verslui, svarbu pastebėti tai, kad užimame trečią vietą pagal taikomus pelno mokesčius ir esame patrauklūs investuotojams.

„Galėčiau tai palyginti su olimpinių žaidynių prizinėmis vietomis. Investuotojų ruošiamuose pasiūlymuose Lietuva beveik visada matoma ir taip yra būtent dėl mūsų taikomo patrauklaus pelno mokesčio“, – sakė R. Bilkštytė.

Ji pridūrė, kad šaliai padidinus pelno mokestį prisitraukti investuotojus gali būti sudėtingiau.

Šešėlio situacija Lietuvoje valdoma

Mokesčiai ir šešėlis – neatskiriamos temos, tačiau finansų ekspertė atskleidžia, kad problema Lietuvoje nebūtinai yra tokia didžiulė, kaip įsivaizduojama, mat matavimai remiasi subjektyvia mokesčių inspektorių nuomone. Vertinant pokyčius, pasak jos, galima pastebėti, kad kasmet dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir įstatymų kontrolės iš šešėlio ištraukiama per 250 mln. eurų.

„Mes galime ant popieriaus išleisti įstatymų kokių tik norime, tačiau pareiga yra užtikrinti jų vykdymą. Turime labai daug įrankių ir kriterijų kontrolei užtikrinti, inspektoriai gauna informacijos iš pačių įvairiausių šaltinių. Ir jei anksčiau Mokesčių inspekcija gaudavo daug informacijos, tačiau stigdavo galimybių ja naudotis, dabar technologijos įgalino tai apskaičiuoti ir apdoroti greičiau, eliminuojant subjektyvumo faktorių“, – atskleidė ekspertė.

Ji pažymi, kad ne visada būtina keisti įstatymą, kartais pakanka sureguliuoti jo vykdymą, tačiau klaidinga manyti, kad prie kiekvieno mokesčių mokėtojo galėsime pastatyti inspektorių ir šešėlinę rinką išvis panaikinti.

„Mokesčių inspektorius turi taikyti postūmio priemones. Geras pavyzdys yra pajamų natūra klausimas, kuomet buvo paieškota galimybių pritraukti daugiau pajamų, nekeičiant mokesčių įstatymo. Pakeista deklaravimo tvarka ir pajamų surinkimas išaugo 6 kartus – nuo 6 milijonų eurų 2020 metais iki 36 milijonų eurų 2023 metais. Lygiai taip pat padidėjo ir „Sodros“pajamos. Tik parodėme mokesčių mokėtojui, kad informaciją turime, o jis privalo susimokėti“, – akcentavo R. Bilkštytė.

Panašus pokytis, anot jos, įvyko ir pavežėjų sektoriuje. Pavežėjimo platformos pradėjo teikti informaciją mokesčių administratoriui, o jis – pildyti deklaraciją. Pašnekovės turimais duomenimis, tokiu būdu tris ar net keturis kartus išaugo surenkamos pajamos.

ELTA primena, kad koalicinė taryba finalizavo mokestinės pertvarkos siūlymus. Sutarta dėl pelno mokesčio kėlimo 1 proc. – stambioms įmonėms jis augtų iki 17 proc., lengvatinis – iki 7 proc.

Be to, siūloma gyventojų pajamas apmokestinti pagal dydį, o ne jų rūšį ir pagal tris gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus – iki 36 metinių vidutinių darbo užmokesčių (VDU) uždirbančių gyventojų pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., o virš 60 VDU – 32 proc. tarifas.

Siūloma ir įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, 10 proc. apmokestinti draudimo sutartis, taikant 5 proc. lengvatą kai kurioms civilinės atsakomybės įmokoms.

Premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad priėmus visus numatomus mokestinius pakeitimus būtų planuojama surinkti apie 500 mln. eurų per metus.

Bendras naujienų agentūros ELTA ir Finansų ministerijos turinio projektas „Apie mokesčius“.