BITKOINAS – NAUJASIS AUKSAS?

Vasarį kriptovaliutos visame pasaulyje pasiekė vieno trilijono vertės ribą. Maždaug 700 mlrd. iš tos sumos sudaro vien bitkoinas, kuris vasarį kelis kartus pagerino savo paties vertės rekordus.

"Ką reiškia trilijonas dolerių? Pasaulyje yra tik keturios bendrovės, kurių vertė siekia daugiau kaip trilijoną dolerių – tai "Apple", "Amazon", "Alphabet", mums geriau žinoma "Google" vardu, ir didžiausia pasaulyje Saudo Arabijos naftos bendrovė "Aramco". Kitas palyginimas – per visą istoriją pasaulyje iškasto aukso vertė sudaro 7,5 trln. dolerių. Tad vien bitkoinas dabar sudaro dešimtadalį viso per žmonijos istoriją iškasto aukso vertės. O kriptovaliutos atsirado tik maždaug prieš dešimtmetį", – atkreipia dėmesį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslo ir inovacijų prorektorius prof. habil. dr. Antanas Čenys. Anot jo, nepaisant visų bitkoino trūkumų, panašu, kad jis gali tapti naujuoju auksu.

Kas lėmė, kad iš pirmo žvilgsnio nišinis bitkoinų kasimo užsiėmimas tapo toks populiarus?

Valiuta su trūkumais

Dar visai neseniai bitkoinas panašėjo į technologijos entuziastų pasižaidimą, sietas su nerimta, o kartais ir ne visai sąžininga veikla. Kas lėmė, kad iš pirmo žvilgsnio nišinis bitkoinų kasimo užsiėmimas tapo toks populiarus ir pritraukiantis didžiausių verslininkų, tokių kaip Elonas Muskas, dėmesį? Pastarasis su savo įmone "Tesla" į bitkoiną visai neseniai investavo 1,5 mlrd. dolerių.

Pasak A.Čenio, atsakymas nėra toks paprastas ir akivaizdus, mat bitkoinas, kaip valiuta, turi nemažai svarbių trūkumų. "Visų pirma, atsiskaitymas šia kriptovaliuta, palyginti su elementariais bankiniais atsiskaitymais, vyksta daug kartų lėčiau. Kritikos jis sulaukia ir dėl to, kad bitkoinui veikti reikia itin daug elektros energijos. Sakoma, kad jam funkcionuoti elektros sunaudojama daugiau, nei jos suvartoja visa Argentina. Tad tai – aplinkai kenksmingas procesas", – pasakoja VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius.

Kur slypi kriptovaliutos vertė?

Nepatogus atsiskaityti, daug kainuoja, naudoja brangius išteklius, bet bitkoino vertė kyla, o populiarumas sparčiai auga. Kodėl?

Pasak A.Čenio, žvelgiant į dabartines tendencijas, galima teigti, kad bitkoinas yra naujasis auksas. "Kokia yra aukso, o kartu ir bitkoino, vertės išsaugojimo sąlyga? Visų pirma – jų turi būti mažai. Auksas yra ribotas išteklius. Bitkoinas – taip pat, nes jo algoritmas užtikrina, kad šios kriptovaliutos niekada nebus daugiau nei 21 mln.", – pastebi VILNIUS TECH mokslininkas.

Jis vardija ir kitus panašumus – kai įprastos valiutos yra priklausomos nuo paprastų ir centrinių bankų, auksas nuo nieko nepriklauso. "Auksas nesensta, nepūva. Bitkoinas taip pat turi visas šias savybes. Abiem atvejais vertė kyla dėl to, kad tu tiki, jog kiti žmonės norės tavo bitkoinų / aukso, kad kažkas už juos bus pasirengęs mokėti didelius pinigus. Mes dažnai to patys nesuprantame, bet mokame tik už pasitikėjimą – tikime, kad kažkas turi vertę, ir tikime, kad kiti žmonės tuo taip pat tiki", – sako A.Čenys.

Deja, atkreipia dėmesį profesorius, žiūrint istoriškai, kaip ir auksas kažkada pritraukdavo ne visai švarią, pusiau kriminalinę veiklą, taip vyksta ir su bitkoinu. Pavyzdžiui, tą rodo jo populiarumas Irane, kur, kaip įtariama, kriptovaliuta naudojama atsiskaityti už nelegalias prekes ar net teroristinėms veikloms finansuoti.

Kokia bitkoino ateitis?

A.Čenys pripažįsta, kad ir pats kurį laiką buvo skeptiškai nusiteikęs dėl bitkoino ateities. "Aš žavėjausi kriptovaliutomis kaip technologijų, kriptografijos rezultatu, bet jų tiesiogine, išliekamąja, verte abejojau. Dabar manau, kad bitkoinas išliks ilgai – negali kažkas, vertinamas trilijonu dolerių, taip paprastai imti ir išnykti", – įsitikinęs profesorius.

Anot jo, vis dėlto pinigais, kuriais būtų atsiskaitoma kiekvienoje parduotuvėje, bitkoinas greičiausiai netaps dėl jau minėtų trūkumų – lėtumo, brangumo, realizavimo sudėtingumo. Bet kaip vertės išsaugojimo elementas – panašu, kad išliks.

VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius pripažįsta, kad didesnį bitkoino populiarumą lemia ir faktai, kad kriptovaliutomis domisi bei pradeda prekiauti bankai, žymūs žmonės. Anot jo, tai ne tik kelia kainą, bet ir didina visuomenės pasitikėjimą.

"Nemanau, kad įsitraukdamas į šią veiklą E.Muskas iš esmės pakeitė kriptovaliutų populiarėjimo tendenciją, tačiau tai turėjo įtakos. Pripažįstame tai ar ne, mes labai dažnai žvelgiame į žymiausius ir populiariausius žmones pasaulyje, stebime, ką jie daro. Jei E.Muskas, sukūręs "Teslą", pasitiki bitkoinu, tai kodėl aš neturėčiau tuo pasitikėti? Tokia yra gana didelės dalies žmonių logika. Ir ji turi tam tikrą pagrindą", – sako profesorius.

Neįmintos mįslės

Dalis finansų analitikų kriptovaliutas laiko finansine piramide. Jie sako, kad bitkoinas ir turėjo pigti, nes pirmieji investavusieji į juos spėjo parduoti piko metu. Kas nespėjo, patyrė nuostolių. Paneigtas mitas dėl investicijų patikimumo, kad popieriniai pinigai yra kontroliuojami vyriausybių ar centrinio banko, šie nusprendžia, kada spausdinti daugiau ir niekuo nepagrįstų atsargų. O bitkoinai ir kitos virtualiosios valiutos išgaunamos specialiomis programomis sprendžiant matematines užduotis, o už tai suteikiamas tik tam tikras kiekis virtualiųjų pinigų.