Prekybininkai vilioja akcijomis, tačiau neretai rankos yra surištos. Kainas kelia tiekėjai, tad ir galutiniam vartotojui tenka susimokėti. Bene labiausiai brangsta jautiena.

„Apie 30 proc. tiekėjai prašo padidinti kainas, o tai sąlygoja keli dalykai: visame Europos žemyne didėja jautienos poreikis, kurio nespėjama atliepti bei yra praūžusios galvijų ligos, kurios taip pat kelia kainas“, – aiškino „Maximos“ atstovas Titas Atraškevičius.

Palyginti su praėjusių metu balandžiu, labiausiai brango kava, vaisiai, pieno produktai ir mėsa. Brangsta net pigiausių produktų krepšelis.

„Per metus pakilo apie 15 proc. arba 9,67 Eur.“, – duomenimis dalijosi „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas.

LNK stop kadras.

Kainos Lietuvoje auga aštuntą mėnesį iš eilės, tačiau mėnesinė infliacija šiek tiek sulėtėjo.

Išankstinė balandį siekia 0,2 proc., o metinė sudaro 3,6 proc. Teigiamų spalvų įnešė Donaldo Trumpo muitų politika.

„Tos baimės dėl pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimo labai sumažino energijos kainas, žaliavų kainas ir tai jau atsispindėjo mažesnėje infliacijoje Lietuvoje“, – pabrėžė „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

LNK stop kadras.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikėjosi didesnio infliacijos kritimo, tačiau jai išsikvėpti, kaip sako, neleidžia vidiniai veiksniai.

„Esminės įtakos, matyt, turi kylantys atlyginimai. Kadangi ekonomika lieka pakankamai stipri, o maisto vartojimas auga, panašu, kad nemaža dalis kylančių atlyginimų atsiduria ant lentynų ir buvo perkelta ant vartotojų pečių“, – teigė „Citadele“ banko ekonomistas A. Izgorodinas.

Suvaldyti kainų kilimą viliasi Vyriausybės suformuota Maisto taryba, kuri pirmadienį susirinko į antrą posėdį. Užtruko tris valandas.

„Analizavome tris produktus: geriamą pieną, kruopas ir mėsą“, – pranešė žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Tačiau be rezultatų. Kol kas tik siūlymai, o ir tie ne greiti. Sako, jog prekybininkai galėtų daugiau investuoti į energetiką.

„Tokiu būdu ilgalaikėje perspektyvoje galbūt produktai galėtų atpigti, nes jų kainos dalyje kaštu sudaro būtent žmogiškieji ištekliai, darbo jėga, ir energetika“, – akcentavo I. Hofmanas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Europoje lietuviai maistui išleidžia bene daugiausiai, nes rinkoje yra per mažai žaidėjų.  

„Iš principo ir Vyriausybė, ir turbūt verslas yra labiau linkę į tai, kad geriau parduoti mažiau, bet su didesne marža, nei investuoti į kažkokį mastą, konkurencingumą“, – kalbėjo A. Vizickas. 

Maisto tarybos tikslas ir valdžios veiksmai, pasak ekonomistų, sunkiai suderinami. Anot A. Izgorodino, maisto kainų augimą skatina pati Vyriausybė.  

„Negalima kviesti Maisto tarybos ir kalbėtis su įmonėmis, kaip čia sumažinti maisto kainas, kai tu vakar padidinai minimalią algą ir dyzelino apmokestinimą. Valstybė turi pati sužaisti tą partiją ir pati apsispręsti, ko ji nori“, – aiškino ekonomistas.

Nors I. Hofmanas tam pritaria, tačiau Maisto tarybos sėkme tiki.

„Sumažinti produktų kainas bent iš dalies, bent kai kurių. Bet šis formatas identifikuoja tam tikras problemas“, – sakė žemės ūkio ministras.

Kitas Maisto tarybos posėdis turėtų įvykti po dviejų mėnesių.