Po sunkmečio atsigaunančios draudimo bendrovės ragina gyventojus pasirūpinti artimųjų ateitimi ir draustis gyvybę. Finansų specialistai pataria draudimo sutartis rinktis tik sukaupus pinigų juodai dienai.

Pirmas žingsnis – santaupos

Asmeninių finansų ekspertai pripažįsta, kad gyvybės draudimas – geras būdas apsaugoti ir save, ir artimuosius nelaimės atveju. Tačiau prieš pasirašant sutartis patariama viską gerai apgalvoti. Taip pat pabrėžiama, kad yra ir kitų priemonių, užtikrinančių finansinę apsaugą, ir gyventojai neturėtų jų užmiršti.

"Asmeninių finansų piramidėje gyvybės draudimas – tik antras laiptelis. Pirmiausia reikėtų pasirūpinti atsargomis juodai dienai. Atsižvelgiant į gaunamas pajamas, galimybes įsidarbinti, šeimos sudėtį ir įsipareigojimus, santaupų reikėtų turėti maždaug trims-šešiems mėnesiams. O tik tada reikėtų pradėti rūpintis apsaugomis – gyvybės, turto ir kitais draudimais, – dienraščiui sakė "Swedbank" asmeninių finansų valdymo ekspertė Odeta Čičkauskaitė-Bložienė. – Gyvybės draudimas – laiptelis, kurio nereikėtų praleisti, tačiau kiekvienas asmeniškai turėtų nuspręsti, ko jam labiausiai reikia. Tai nėra vienintelis produktas, suteikiantis finansinę apsaugą."

Atsargų turi retas

Gyventojai mano panašiai. Tiesa, pirmą vietą finansinės apsaugos sąraše tautiečiai skiria nekilnojamajam turtui (NT). Rinkos tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa parodė, kad populiariausia priemonė, kuri padėtų gyventojams pasirūpinti savo ir artimųjų ateitimi, yra būtent NT – taip atsakė 39 proc. apklaustųjų. Atitinkamai 18 proc. ir 16 proc. nurodė santaupas ir gyvybės draudimą.

Tačiau gyventojų įvardijami geriausi būdai užtikrinti artimųjų ekonominę gerovę dažniausiai nesutampa su realybe. Dauguma – 58 proc. – respondentų nurodė, kad nelaimės atveju jų artimiesiems padėtų sukauptos santaupos ir skolų neturėjimas. Tačiau tik mažiau nei penktadalis (18 proc.) gyventojų teigė iš tikrųjų turintys santaupų.

Penktadalio – 20 proc. – apklaustųjų nuomone, efektyvu būtų apsidrausti gyvybės draudimu, o tai padarę yra 16 proc. gyventojų. Taip pat 16 proc. respondentų mano, kad nelaimės atveju artimųjų gerovę padėtų užtikrinti jų paliktas sėkmingas verslas, tačiau vos 2 proc. teigė tokį verslą turintys.

Daugiau nei trečdalis – 38 proc. – gyventojų apskritai nėra pasirūpinę dėl savo ir artimųjų ateities nė viena iš pagrindinių priemonių: santaupomis, gyvybės draudimu, NT, investicijomis į akcijas ir vertybinius popierius, verslu ir pan.

Dažniausiai apie savo artimųjų ateitį ir finansinę gerovę nesusimąsto jauni – 15–24 metų – žmonės, moksleiviai, studentai, bedarbiai, taip pat nevedę, pradinį ar pagrindinį išsilavinimą turintys gyventojai, gaunantys mažas pajamas (iki 600 litų vienam šeimos nariui per mėnesį) asmenys.

Dažniau draudžiasi jaunimas

Turintys santaupų ir taip besirūpinantys savo artimųjų gerove dažniausiai nurodė vyresnio amžiaus žmonės (65–74 metų), pensininkai, gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys aukštesnes nei vidutinės pajamas (daugiau nei 800 litų vienam šeimos nariui per mėnesį). Gyvybės draudimu dažniausiai yra pasirūpinę jaunesnio amžiaus – nuo 25 iki 44 metų, vedę ar oficialiai nesusituokę asmenys, taip pat įmonių vadovai, specialistai ir tarnautojai.

"Gyventojai vis dar labiausiai vertina tradicines priemones užtikrinti artimiesiems finansinei paramai ateityje. Tačiau nors NT ir yra gana patikima ilgalaikė investicija, atsitikus nelaimei įprastai nepakeičia pajamų, kurių netenka šeima. Likę artimieji neparduoda NT, nes dažniausiai tai yra vienintelis jų gyvenamasis būstas. Kalbant apie santaupas, sukaupti, pavyzdžiui, 20 tūkst. litų sumą atidedant po 100 litų per mėnesį, atsižvelgiant į taupymo būdą, užtrunka maždaug 15–17 metų. Pasirinkus gyvybės rizikos draudimą, minėtą išmoką artimiesiems nelaimės atveju galima užtikrinti tam skiriant vos 10–30 litų per mėnesį", – tikino Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Netikėti mokesčiai

Tiesa, draudimo paslaugas besirenkantys gyventojai turėtų atidžiai skaityti sutartis ir išsiaiškinti, kokio dydžio finansinė apsauga garantuojama. Antraip, baigus galioti sutarčiai, galima sulaukti nemalonių staigmenų.

Tuo įsitikino vilnietė Aušra M. (tikras vardas ir pavardė reakcijai žinomi). Moteris vienoje didžiausių šalies draudimo bendrovių buvo apdraudusi savo dukros gyvybę ir 13 metų sąžiningai mokėjo įmokas. Sutarties galiojimo pabaigoje ji buvo sukaupusi beveik 8 tūkst. litų, tačiau draudikai jai išmokėjo tik 7,5 tūkst. litų.

"Jie paėmė iš manęs 500 litų ir paaiškino, kad tai – mokesčiai už vaiko sveikatos draudimą. Iš kitos moters jie paėmė net 800 litų, nes ji draudėsi didesnei sumai. Svarbiausia, kad sutartyje apie tai nieko nebuvo parašyta. Ten buvo minimas tik maždaug 100 litų administravimo mokestis. Kelis kartus bandžiau skambinti ir aiškintis, kodėl draudikai taip pasielgė, bet man vis atsakydavo, kad visi konsultantai yra labai užimti ir bendrauti negali", – skundėsi Aušra M.

Gyventojai piktinasi, kad draudimo bendrovės susiranda net jų mobiliųjų telefonų numerius, skambina ir bruka savo paslaugas – piešia įvairius blogus scenarijus ir įtikinėja, kad draustis tiesiog būtina, mat nutikus nelaimei artimieji liks be pajamų šaltinio, o draudimas nuo tokių situacijų neva apsaugo geriausiai. Tačiau apie įvairius finansinius niuansus, mokesčius ir galimą lėšų praradimą esą neretai nutylima. O apie mažesnę nei tikėtasi išmoką ar didesnius mokesčius dažnas klientas sužino tik po keliolikos metų, pasibaigus draudimo sutarčiai.

"Tie draudikų pasiūlymai tikrai nėra tokie gražūs, kaip gali atrodyti", – piktinosi pašnekovė.

Draudimo priežiūros komisijos (DPK) pirmininko pavaduotojo Ramūno Baravyko teigimu, gyvybės draudimo sektoriuje ginčų dažniausiai kyla būtent dėl išmokų ir mokesčių dydžio.

Draudikams – sunkūs metai

Praėjusiais metais draudikai pasirašė sutarčių, kurių įmokų vertė beveik 1,6 mlrd. litų, – 21 proc. mažiau nei 2008 m. Pernai, palyginti su 2008-aisiais, draudėjams išmokėta ir 5 proc. daugiau išmokų, jų suma viršijo 1 mlrd. litų. Draudimo bendrovės per praėjusius metus sudarė daugiau nei 4 mln. draudimo sutarčių – 9 proc. mažiau nei per 2008 m.

Pasak DPK pirmininko Mindaugo Šalčiaus, investicinio gyvybės draudimo grupė pirmoji pajuto neigiamus krizės padarinius – draudėjai nutraukė nemažai sutarčių. Tik įsivyravus stabilumui pasaulio finansų rinkose, galima tikėtis investicinio gyvybės draudimo augimo. Tradiciniai gyvybės draudimo produktai, kurie labiau orientuoti į apsaugos teikimą nei kaupimą, 2009 m. vis labiau domino draudėjus.

Šiais metais Lietuvos draudimo rinka ir toliau traukiasi, tiesa, mažesniu tempu. Per šešis pirmus metų mėnesius draudikai pasirašė sutarčių, kurių įmokų vertė daugiau nei 769 mln. litų, t. y. 5 proc. mažiau nei per tą patį praėjusiųjų metų laikotarpį.

"Nors pagal pateiktus Lietuvos draudimo rinkos dalyvių bendrus duomenis draudimo prieaugis vis dar yra neigiamas, galime daryti prielaidą, kad draudimo rinka šiuo metu pamažu stabilizuojasi ir patiriamas bendras nuosmukis yra labiau nulemtas bendros ekonomikos mažėjimo inercijos. Antrą šių metų ketvirtį fiksuotas ekonomikos atsigavimas turėtų suteikti impulsą ir teigiamiems pokyčiams draudimo sektoriuje. Augimo procesas jau prasidėjo gyvybės draudimo sektoriuje, kuris, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 10 proc.", – sakė DPK pirmininko pavaduotojas R.Baravykas.

Iš viso per šešis pirmus metų mėnesius gyvybės draudimo sektoriuje pasirašytų sutarčių įmokų suma viršija 251 mln. litų. Gyvybės draudimo užimama rinkos dalis sudarė trečdalį visos draudimo rinkos. 2010 m. labiausiai augo investicinis gyvybės draudimas.

Ginčų statistika

Per 2009 m. buvo išnagrinėti 39 vartotojų kreipimaisi dėl gyvybės draudimo. Iš jų trylika atmesti kaip nepagrįsti reikalavimai, patenkinti du skundai, penkiais atvejais ginčo nagrinėjimas nutrauktas ginčo šalims pasiekus susitarimą, penkiolika atvejų ginčas nebuvo nagrinėtas dėl kliūčių arba nagrinėjimas nutrauktas dėl kliūčių (pvz., dėl ginčo procedūros nesilaikymo), keturiais atvejais ginčo nagrinėjimas nutrauktas vartotojui atsisakius reikalavimo, nes draudikas patenkino jo pretenziją.

Per 2010 m. pirmą ir antrą ketvirčius buvo išnagrinėti 27 kreipimaisi. Iš jų aštuoni atmesti kaip nepagrįsti, reikalavimai patenkinti vienu atveju, reikalavimai patenkinti iš dalies – vienu atveju, ginčas nebuvo nagrinėtas kliūčių arba nagrinėjimas nutrauktas dėl kliūčių (pvz., dėl ginčo procedūros nesilaikymo) – 17 atvejų.