Būsto pirkėjai pamiršta skaičiuoti: papildomos išlaidos gali siekti tūkstančius?

Būsto pirkėjai pamiršta skaičiuoti: papildomos išlaidos gali siekti tūkstančius?

2025-10-02 12:27
LNK inf.

Radę svajonių būstą, sukirtote rankomis su pardavėju, imate paskolą ir jau ruošiatės įkurtuvėms? Sustokite ir paskaičiuokite dar. Be kas mėnesį mokamos įmokos ar pradinio įnašo, naujakurių laukia ir daugybė vienkartinių mokesčių, kurie bendrą būsto įsigijimo kainą gali išauginti keliais tūkstančiais eurų.

Būsto pirkėjai pamiršta skaičiuoti: papildomos išlaidos gali siekti tūkstančius?
Būsto pirkėjai pamiršta skaičiuoti: papildomos išlaidos gali siekti tūkstančius? / Freepik.com nuotr.

Apie visas išlaidas, kurias pirkdamas būstą patiria pirkėjas, ir ko galima prašyti savininko, pasakojo nekilnojamojo turto agentūros „Du Procentai 2 %“ įkūrėjas Nedas Sakalauskas.

– Turto vertinimo mokestis – koks jis yra?

– Turto vertinimas – jeigu buto, tai standartiškai 200 eurų, jeigu namo – 300 eurų. Todėl, kad natūralu: prie namo turto vertintojas turi įdėti daugiau darbo, todėl įkainis šiek tiek didesnis.

– Bet visiškai vienkartinis mokestis – vieną kartą įvertina ir tiek?

– Taip.

– Ko gero, tai yra toks populiariausias ir turbūt neišvengiamas. Manau, kad dauguma žino, jog reikės įsivertinti turtą. Bet yra gerokai daugiau paslėptų – ne tik paslėptų, bet ir neįvertinamų. Apie juos ir kalbėsime. Sutarties sudarymas, pavyzdžiui, kiek tai kainuoja pirkėjui?

– Sutarties sudarymas pas notarą yra standartiškai 0,37 proc., sutarties sudarymas su banku – taip pat 0,4 proc. Bet pirkėjas visada gali derėtis. Kai kurie bankai taiko 50 proc. nuolaidą, kai kurie bankai išvis netaiko. Taigi pirkėjui reikia derėtis ir viskas bus gerai.

– Bet jau pas notarą tai nepasiderėsi?

– Pas notarą – ne, bet banke taip.

– Realioje praktikoje verta derėtis?

– Tikrai vienareikšmiškai patariu derėtis, nes bankai daro nuolaidas.

– O kaip su nuosavybės registravimo mokesčiu?

– Registravimo mokestis – tai hipoteka ir Registrų centras. Registrų centro standartiškai yra 30 eurų, hipoteka – taip pat apie 100 eurų mokestis. Taip pat yra juridinio fakto įregistravimas – pas notarą dar 100 eurų. Tokie būtų mokesčiai.

– Tada taip ir sukasi tos sumos. Iš tikrųjų žmonės dažnai pasiima paskolą, pasiskaičiuoja, kiek kainuoja turtas, ir galvoja, kad tuo ir prasisuks. O tada, žiūrėk, dar tūkstantį reikia išsitraukti. Kai kam tai gali būti našta, ypač kai kalbame apie ekonominės klasės būstą, nes šiuo atveju skaičiuojame daugmaž būsto kainą – apie 150 tūkst. Teisingai? O būsto draudimas – kam jis pirkimo atveju reikalingas?

– Draudimo reikalauja bankas, kadangi jie skolina pinigus. Bankas reikalauja kasmet atsiųsti, kad draudimas galiojantis. Ir jis dedamas visam laikotarpiui paskolos metu – 20–30 metų.

– Kokios yra draudimo kainos, daugiau mažiau?

– Butas – apie 120 eurų per metus, jei standartiškai.

– O ar įmanoma, kad kažkurį iš šių mokesčių dengtų arba bent dalintųsi būsto pardavėjas? Ar tokios praktikos nėra – visa našta tenka pirkėjui?

– Pirkėjas visada gali derėtis su pardavėju dėl notaro išlaidų. Dažniausiai – iš dešimties aštuoniais atvejais – notarą apmoka lygiomis dalimis. Priklauso nuo pirkėjo derybinių įgūdžių.

– O jūsų praktikoje, susiduriant kasdien su klientais, nepasitaikė atvejų, kai dėl tokių išlaidų žmonės pasakytų: „Nebepatempiu, nebenoriu pirkti“?

– Per 16 metų darbo praktikos man taip nėra buvę. Mano kolegoms – taip pat. Lietuviai mėgsta turėti saugiklius, sukauptus pinigus, todėl taip nėra nutikę.

– Ar skiriasi pirkėjų poreikiai, kultūra ir pats pirkimo procesas skirtinguose miestuose? Ar labai panašiai?

– Vilniuje pirkėjai yra šiek tiek reiklesni. Jie labai aktyviai skaito sutartis, nepraleidžia punktų. Šiauliuose labiau pasitiki, eina į patikimumą. Kaune dar pamatysime, nes tik šiemet atidarėme. Visuose miestuose – skirtingi žmonės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu susumuotume – ar tai keli šimtai, ar keli tūkstančiai papildomų, visiškai neišvengiamų išlaidų? Ar būna dar netikėtų?

– Skaičiuoju taip: jei būsto vertė – 150 tūkst., tai 1 proc. reikia turėti šioms išlaidoms, tai yra apie 1,5 tūkst. eurų.

– Vien tik šioms konkrečioms aptartoms išlaidoms?

– Taip. Tada žmogus ramus.

– Bet dar reikia turėti rezervą ir kitoms, netikėtoms išlaidoms?

– Čia jau kiekvieno žmogaus reikalas, bet tas 1 proc. turi būti rezerve prieš perkant turtą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra