– Pradėkime nuo metų statistikos. Kokios yra būsto kainų tendencijos, kaip jos keitėsi per metus ir koks buvo pastarasis mėnuo?

– Pastarasis mėnuo iš tiesų buvo gana aktyvus. Vien per vieną mėnesį turėjome maždaug 1 proc. metinį kainų augimą. Jei tokia tendencija tęstųsi visus metus, metinis augimas siektų net 12 proc. Aišku, taip greičiausiai nebus, tačiau šiuo metu matomas apie 5 proc. metinis augimas – tai pakankamai neblogai, toks sveikas, nuosaikus augimas. Rinka išlieka pozityvi.

– Paminėjote, kad tai neblogai. Bet vieniems tai neblogai, kitiems – labai blogai, ypač tiems, kurie tikisi įsigyti būstą. Jie laukia kainų kritimo, bet panašu, kad situacija visai priešinga?

– Panašu, kad ne. Pirkėjai nelaukia kainų kritimo – jie elgiasi aktyviai, ieško, perka. Matome pozityvias tendencijas, pinigai pinga, būsto įsigijimas tampa šiek tiek lengvesnis, mažėja bankų palūkanos, pamažu auga atlyginimai. Tiesa, atlyginimai nebeauga 10 proc. tempu, bet 8–9 proc. vis tiek yra pozityvus skaičius. Bendras ekonomikos augimas, net jei šiek tiek koreguotas neigiama kryptimi, vis tiek siekia apie 3 proc. Apskritai nekilnojamojo turto rinkoje netrūksta pozityvių žinučių. Pirkėjai elgiasi racionaliai, didelių dramatiškų pokyčių rinkoje nesitikima. Tad jeigu būstas tinkamas, priimtinas ir norimas, sprendimas pirkti dažniausiai priimamas nedelsiant.

– Pažvelkime, kaip keitėsi būsto kainos įvairiuose Lietuvos miestuose. Dažniausiai kalbame apie tai, kad kainos kyla didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, galbūt Klaipėdoje. Tačiau pastebima, kad kainų augimas vyksta ir mažesniuose miestuose, pavyzdžiui, Šiauliuose ar Panevėžyje.

– Kalbant apie naujos statybos būstus, be abejo, Vilnius dominuoja – čia įvyksta apie 70–80 proc. visų sandorių. Tačiau ir Kaunas, Klaipėda išlieka aktyvūs. Įdomu tai, kad nauja statyba ima rastis net ir mažesniuose miestuose – Šiauliuose, Panevėžyje ar net dar mažesnėse gyvenvietėse. Anksčiau tokiuose regionuose nauja statyba dažniausiai reikšdavo renovacijas, daugiabučių atnaujinimą ar konversiją iš buvusių gamybinių, prekybinių pastatų ar net darželių. Šios tendencijos džiugina, tačiau kalbant apie regionus, vis tiek kalbame apie kelių dešimčių butų projektus. Skaičiai yra gana maži, bet regioniniu mastu ir jie daro teigiamą poveikį vietos rinkoms.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar pirkėjai, kurie perka būstą pirminėje rinkoje, vis dar turi derybinių svertų? Ar vis dar įmanoma šiek tiek nusiderėti iš vystytojų pusės, ar dabar jau padėtis keičiasi?

– Pavyzdžiui, Vilniuje turėjome dvejus metus iš eilės, kai per mėnesį buvo parduodama vos apie 200 naujos statybos butų. Tai buvo tarsi rinkos dugnas – statytojai buvo labai atsargūs, nedrįso pradėti naujų projektų ir atsargiai vertino ateitį. Dabar situacija pasikeitė – vien per praėjusį mėnesį Vilniuje buvo parduota apie 400 naujos statybos butų. Tai jau žymiai aktyvesnė rinka. Tiesa, esame turėję ir rekordinį laikotarpį, kai per mėnesį buvo parduodama apie 1000 butų, tačiau tuomet buvo visai kita situacija ir kita rinka. 400 – tai tikrai neblogas skaičius. Statytojai aktyvėja, jie daug pozityviau žiūri į rinką ir nestabdo veiklos. Naujos statybos projektų – tiek butų, tiek namų – nemažėja. Nors metų pradžioje vyravo atsargus optimizmas, dabar statytojai drąsesni ir rodo didesnį pasitikėjimą rinka.

– Kalbant apie privačius namus ir butus – ar žmonės dažniau renkasi juos, ar keičiasi pirkėjų elgsena?

– Kiekvienas miestas turi savitą specifiką ir skirtingas tendencijas, bet bendrai pastebima, kad individualių namų, sublokuotų namų, kotedžų rinka yra aktyvi. Šiame segmente aiškiai jaučiamas sezoniškumas. Pavasarį – vos tik nutirpsta sniegas, atšyla oras – rinkos aktyvumas stipriai išauga. Visi prisimena, kad gyvenant bute ne visada jauku, ir ima svarstyti apie nuosavą kiemą. Statistika taip pat rodo, kad rinka juda.

– Pagrindiniai veiksniai, lemiantys nekilnojamojo turto kainų augimą – tai kylantys atlyginimai, mažėjančios palūkanos ir bendras ekonomikos atsigavimas. O kas galėtų stabdyti kainų augimą? Galbūt vis dar juntamos geopolitinės rizikos, kurias pirkėjai vertina atsargiai? Taip pat dažnai kalbama apie nekilnojamojo turto mokestį – ar tai turi įtakos pirkėjų sprendimams?

– Įtakos daro, bet reikia pripažinti, kad apie geopolitinius iššūkius kalbame jau trejus metus. Žmonės prie to priprato. Galbūt investuotojai kiek atsargesni – jie neskuba, laukia gerų pasiūlymų ir ieško tikrai patrauklių sandorių. Vidutiniški variantai jų nedomina. Pirkėjas, kuris perka būstą sau – jeigu reikia, tarkime, pagausėjo šeima, sumažėjo, įvyko skyrybos, netektis ar kitos gyvenimo aplinkybės – tuomet sprendimas pirkti ar parduoti dažniausiai priimamas čia ir dabar. Tokie sprendimai neatidėliojami, jie įvyksta realiu laiku, pagal poreikį.

– Ar nekilnojamojo turto mokestis kelia baimę? Skaičiuota, kad daugelyje regionų pagal esamus kriterijus gyventojams mokestis net nebūtų taikomas. Vilniuje jis galėtų siekti apie 20–30 eurų per metus – tikrai nedidelė suma. Tad ar tai galėtų būti lemiamas veiksnys, dėl kurio žmonės dvejotų?

– Reikia pripažinti, kad šis mokestis – seniai subrendusi tema. Ne viena Vyriausybė apie jį kalbėjo, tačiau niekaip nepavyksta įgyvendinti. Rinka jau netgi pavargo nuo tų kalbų – daug triukšmo, bet realių veiksmų mažai. O kai įvyksta, tai dažnai ne taip plačiai, kaip buvo žadėta iš pradžių. Šiuo metu dar sunku kalbėti apie galutinį paveikslą – mokestis vis dar koreguojamas, diskutuojamas, keičiamos detalės. Tačiau bet kokiu atveju tikėtina, kad jo poveikis bus gana nedidelis. Jeigu žmogus sprendžia pirkti ar parduoti būstą, keli šimtai eurų per metus – ar net keturi tūkstančiai kartą per kelerius metus – bendroje sumoje, palyginus su turto verte, yra gana nedidelis veiksnys. Sprendimams daug labiau įtakos turi globalesni veiksniai: bendra ekonominė padėtis, atlyginimų augimas, palūkanų normos. Šie veiksniai turi kur kas daugiau svorio.