Daugiau apie tai kalbėjo buvusi finansų ministrė, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoja (TS-LKD) Gintarė Skaistė.

– Jeigu vertinant atskirai nekilnojamojo turto (NT) mokestį, šis pasiūlymas yra gerokai agresyvesnis nei tai, ką buvo pasiūliusi ankstesnė Vyriausybė. Atskirai imant šį mokestį, šis ministras yra agresyviau nusiteikęs.

– Pasakykite savo paskaičiavimus, kodėl jums atrodo, kad jūsų mokestis, kuris būtų buvęs visiems, yra daug laisvesnis?

– Pirmam būstui mūsų siūlymas tarifams buvo nuo 0,06 iki 0,1, dabartiniai siūlymai yra nuo 0,1 iki 1 proc. Tai reiškia, kad kartais didesni tarifai nei buvo pasiūlyti praėjusios Vyriausybės. Net ta neapmokestinama kartelė, kurią pasakė – 40 tūkst. – mūsų atveju tai buvo 1,5 savivaldybės vidurkio. Tuo laikotarpiu vertinant, Vilniuje neapmokestinta kartelė būtų buvusi apie 90 tūkst. eurų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Labai panašiai, kaip ir ministras skaičiuoja dabar, ypač šeimai, jeigu ten yra 40 tūkst. Ar pagal šiuos skaičiavimus, kuriuos pateikia Finansų ministerija, bus paprasta surinkti šį mokestį?

– Atsiranda erdvės tam tikroms manipuliacijoms. Atsiranda galimybė perdeklaruoti, užrašyti turtą. Atsiranda grupė žmonių, kuri mokesčių neturėtų mokėti, tarkime, socialiai remtini asmenys. Matysime, kaip atrodys situacija realybėje. Užtikrinti surinkimą bus Mokesčių inspekcijos pareiga.

– Ar konservatoriai palaikys šį projektą?

– Buvome diskutavę dėl praeito varianto, kurį buvo pristačiusi koalicija, kaip tą variantą, kuris galėtų būti teikiamas. Tam variantui buvome nusiteikę nepritarti. Dabar sakyčiau, kad oficialios frakcijos pozicijos neturiu, bet manau, kad esminiai kritikos elementai išlieka šiam NT mokesčio pasiūlymui, todėl bent jau aš asmeniškai būčiau linkusi susilaikyti nuo pritarimo ir manau, kad yra elementų, kurie yra pasiūlyti bendrame mokesčių pakete, kuriems galima pritarti. Visgi NT mokestis turbūt nėra ta dalis.

– Bet kokiu atveju, ministras padarė tai, dėl ko jūs buvote susitarusi su Europos Komisija. Dabar bus galima pasiimti dalį tų pinigų iš Europos atsigavimo fondo.

– Ne visai. Taip bandoma manipuliuoti, pasakyti, kad buvusi Vyriausybė privertė atnešti kažkokį mokestį. Įsipareigojimai Europos Komisijai yra labai abstraktūs – ten parašyta „turto mokesčiai“ ir „surinkti daugiau lėšų iš turto mokesčių“. Kokį mokestį sukonstruoti – yra šios Vyriausybės pasirinkimas. Būčiau pasirengusi balsuoti už tą modelį, kurį parengė buvusi Vyriausybė. Jeigu yra teikiamas visiškai kitoks, agresyvesnis, daugiau mokesčių pareikalaujantis modelis, kuris, mano nuomone, nėra teisingas, nemanau, kad turėčiau jam pritarti.

– Pakalbėkime apie kitus mokesčius. Norėčiau išgirsti jūsų reakciją. Verslininkai sako, kad yra daug svarbių frazių. Viena iš jų yra ta, kad, siaučiant ekonominei audrai, Lietuva tiesiog pjauna sau bures ir reikės pamiršti apie ekonomikos augimą. Kalbant apie NT mokestį ir visus kitus, kuriuos registravo Finansų ministerija – didesnis GPM, PVM tarifų keitimas. Kaip jums atrodo, ar tai tikrai bus didelis poveikis ekonomikai?

– Tai turbūt daug kas priklausys nuo situacijos už Atlanto ir kaip atrodys muitai, kurie buvo atidėti – ar jie bus įvesti, ar nebus. Tokiu atveju matysis, koks poveikis apskritai tų turbulencijų yra mūsų regionui. Šiandien pasakyti, kaip atrodys mūsų ekonomika, yra pakankamai anksti. Finansų ministerija įvertino, kas galėtų nutikti.

– 0,2 procento nuo BVP.

– Laikantis to centrinio scenarijaus.

– Ar tai yra daug?

– Santykinai vertinant, poveikis turbūt nėra toks didelis, kaip galima būtų nuogąstauti. Nėra taip, kad būtų vilkas sotus ir avis sveika. Jeigu reikia gerokai daugiau išlaidų gynybai nei buvo prieš tai, kažkokiu būdu reikia jas surinkti. Mane labiau neramina tai, kad iš to bendro paketo, kurį pristatė Finansų ministerija, papildomai planuojama surinkti virš 700 mln. eurų. Tuo tarpu į Gynybos fondą keliautų apie 500 mln. Ar nebus taip, kad pritardami gynybos poreikių finansavimui iš dalies finansuosime ir tam tikrų socialdemokratų pažadų įgyvendinimą? Kas turbūt nebūtų solidaru šioje situacijoje.

Ž.Gedvilos / ELTOS nuotr.

– Kas turbūt būtų logiška, nes socialdemokratai išrinkti rinkėjų.

– Prie visko bandoma priklijuoti gynybos etiketę – sakyti, kad jeigu nepritarsi mokesčiams, tu nesi patriotas. Tuo tarpu dalis pajamų, kurios bus surinktos iš plataus rato žmonių, keliaus, dalinai, matyt, kažkokiems kitiems sprendimams, kuriuos prižadėjo socialdemokratai. Nesijaučiu įsipareigojusi jų įgyvendinti.

– Dešimtims tūkstančių žmonių bus keliami mokesčiai, ypač tiems, kurie dirba pagal individualią veiklą. Jūsų tikslas buvo kovoti su šešėline ekonomika, padaryti taip, kad žmonėms, kurie turi mažus verslus, dirba individualiai, būtų lengva ir paprasta susimokėti mokesčius. Ar manote, kad didesnis tarifas gali būti žingsnis atgal? Vėl bus atsiskaitymas grynaisiais, didės šešėlinė ekonomika?

Nesijaučiu įsipareigojusi jų įgyvendinti.

– Matyt, priklausys ir nuo kitų veiksmų. Matome, kad valdančiojoje koalicijoje yra registruojami pasiūlymai didinti ribą, nuo kurios yra draudžiamas atsiskaitymas grynaisiais. Reiškiasi, kad grynieji gali grįžti plačiau. Tokiu atveju, matyt, šešėlinei ekonomikai tai būtų postūmis. Matyt, priklausys nuo daugelio aspektų. Vertinant konkrečiai šį variantą – tiek ir buvusios, tiek ir šios Vyriausybės – pasiūlymai liečia aukštas pajamas gaunančius individualia veikla užsiimančius asmenis. Jie neliečia mažas pajamas gaunančių asmenų. Matyt, tiesioginio poveikio šešėlinei ekonomikai nepastebėčiau. Ten yra gerokai agresyvesnių pasiūlymų – ne tik individuali veikla, bet ir progresiniai tarifai, kurie tikrai yra labai dideli.

– Sakote, kad dideli žingsniai.

– Man atrodo, kad 36 procentai yra tikrai dideli.

– Sakote, kad yra saujelė žmonių, kurie gauna tokius pinigus, berods, virš 60 vidutinių darbo užmokesčių.

– 36 procentai būtų siūlomi jau tiems žmonėms, kurie uždirba virš 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus. Tai tikrai geras pajamas gaunantys asmenys. Tai yra tie žmonės, kurie gali išvažiuoti.

– Jūs sakote, kad išvažiuoti iš Lietuvos.

– Taip. Visų Vyriausybių buvo dėstymas, kad reikia pritraukti talentus į Lietuvą, reikia kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Tokie žmonės, kurie turi tikrai aukštas pajamas, gali pasirinkti, kur jiems kurti tą darbo vietą. Manau, kad prie talentų pritraukimo tokie agresyvūs, progresiniai tarifai neprisidės.