Buvusi žurnalistė Milda Urbonaitė verslą Kroatijoje puoselėja jau keletą metų. Nors pradžia buvo sunki, dabar jos renginių ir kelionių organizavimo verslas įsibėgėja. Tiesa, dauguma merginos klientų ne kroatai ir ne lietuviai, o turistai iš Vakarų.

Galimybių dar yra

Prie Adrijos jūros įsikūrusiame Splito mieste M.Urbonaitė atsidūrė, kai per studentų organizaciją AISEC gavo stažuotę šio miesto laikraštyje. „Vėliau taip atsitiko, kad čia likau ir pradėjau žvalgytis, ką veikti. Kadangi visuomet domėjausi turizmo sritimi, renginių organizavimu, ten ir pasukau“, – laikraščiui pasakojo M.Urbonaitė.

Kartu su draugu kroatu jos įkurta įmonė „Dalmatia Events“ dabar savo klientams ieško apartamentų, viešbučių ar vilų, rengia keliones laivu po Kroatijai priklausančias salas ir net organizuoja vestuves ant Adrijos jūros kranto.

Pasak M.Urbonaitės, nors atrodo, kad turizmo sektorius Kroatijoje jau visiškai pripildyta niša, iš tiesų toks požiūris neteisingas.

„Taip, turizmas Kroatijai yra viskas, ypač pajūrio regionuose. Tačiau turizmo sektoriaus skaičiai nuolat auga, o turint išskirtinių, įdomių idėjų įsitvirtinti čia tikrai galima. Tik reikia labai aiškiai žinoti, ko sieki ir nusiteikti, kad lengva nebus. Be to, turizmo sektorių įvardyčiau kaip saugiausią verslo Kroatijoje atžvilgiu“, – tvirtino pašnekovė.

Negaudavo informacijos

M.Urbonaitė teigė, kad verslo pradžia ir jai buvo labai sunki, o perprasti kai kuriuos kroatų gyvenimo niuansus reikėjo kantrybės.

„Pradedantiems verslininkams visur nelengva, nes trūksta ir pradinio kapitalo, ir žinių. Viso to trūko ir man, tad judėjau labai pamažu. Tačiau viskas lėtai vyko ne tik dėl to – Kroatija turi savų niuansų, kuriems būtina pasiruošti, norint čia pradėti verslą“, – sakė verslininkė.

Pasak jos, ypač painus ir sudėtingas yra Kroatijos biurokratinis aparatas, įstatymuose gausu neaiškumų, o pabandžius juos aiškintis sunku gauti reikalingos informacijos.

„Net iš tų institucijų, kurios yra specialiai įsteigtos, kad padėtų pradedantiems verslininkams, dažnai negaudavome jokios informacijos. Kartais susidarydavo įspūdis, kad kiekvienam mokesčiui išaiškinti yra atskiras kabinetas. Tai taip ir ėjome per visus kabinetus. Būdavo vienas valdininkas pasako, kad galima tą ir tą daryti, tačiau kitas jau aiškina, kad ne. Gerai, kad iki pradėdama verslą Kroatijoje jau turėjau ryšių, pažinčių. Be to čia būtų labai sunku“, – pasakojo M.Urbonaitė.

Ji svarstė, kad tokių buvusio Rytų bloko šalių kaip Lietuva verslininkams Kroatijoje įsitvirtinti lengviau nei vakariečiams, nes jie dar patys prisimena, kaip veikė panaši biurokratinė sistema. Tačiau Vakarų valstybių verslininkams Kroatija kartais būna sunkiai įkandamas riešutas. „Žinau verslininkų vakariečių, kurie į viską spjovė taip verslo čia ir nepradėję“, – sakė M.Urbonaitė.

Ji sutinka, kad Kroatijai tapus ES nare, situacija keisis, tačiau teigia, kad tai nevyks greitai: „Nebus taip, kad nuo liepos 1 d. ims viskas ir pasikeis.“

Medžioja vakariečius

Nors vakariečiams pradėti verslą Kroatijoje ir sudėtinga, vietos verslininkų paslaugomis jie naudojasi noriai ir gausiai vyksta į Kroatiją poilsiauti. Pasak M.Urbonaitės, būtent atvykėliai iš Vakarų valstybių ir yra pagrindinis nišines, išskirtines, paslaugas siūlančių verslininkų taikinys.

„Pagrindiniai mūsų klientai yra iš Vakarų. Nors esu lietuvė, specialiai į lietuvių turistus nesiorientuojame, jų būna vos vienas kitas. Iš dalies tai lemia ir skrydžių tarp Lietuvos ir Kroatijos nebuvimas“, – sakė pašnekovė.

Dažniausiai vakariečiai renkasi ir „Dalmatios Events“ siūlomą santuokos ceremonijos ir vestuvių šventės ant jūros kranto paslaugą.

Kaip dar vieną klientų grupę M.Urbonaitė išskyrė išskirtinių pramogų ieškančius baltarusių turistus, kurie į Kroatiją atvyksta organizuotomis grupėmis ir nuosavais automobiliais.