ČEKIŲ LOTERIJA: SUBTILI KOVA SU ŠEŠĖLIU
- diena.lt inf. 1
Praėjusių metų pabaigoje startavus kvitų žaidimui, gyventojų susidomėjimas ir aktyvumas nemažėja. Apie žaidimo naudą, taisykles ir laimėtojus pokalbis su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininke Judita Stankiene.
– Kam reikalingas kvitų žaidimas?
– Pagrindinis loterijų ar kitų priemonių, skatinančių reikalauti kvitų, tikslas – mažinti šešėlinės ekonomikos mastus didinant pajamų apskaitymą. Klientams reikalaujant kvito, pardavėjai / paslaugų teikėjai privalo jį išduoti, taip apskaitydami daugiau įvykusių sandorių ir gautų pajamų.
– Priminkite, kur gauti kvitai gali dalyvauti žaidime?
– Žaidime gali dalyvauti kvitai, gauti turgavietėse, mobiliuose turgeliuose, taip pat už paslaugas. Kai kalbame apie paslaugas, reikia atkreipti dėmesį, kad tai gali būti bet kokią ekonominę veiklą vykdančio gyventojo ar įmonės klientui suteikta paslauga – pavyzdžiui, automobilių remonto, viešojo maitinimo, grožio puoselėjimo, sveikatinimo, drabužių ar avalynės taisymo ir kitos paslaugos, kai jos teikėjas gautoms pajamos apskaityti naudoja kasos aparatą.
– Kodėl žaidime dalyvauja tik turgavietėse ar už suteiktas paslaugas gauti čekiai?
– Šios loterijos pagrindinis tikslas yra didinti pajamų apskaitymą tose srityse, kuriose mokesčių vengiama labiausiai. Paslaugų ir prekių įsigijimo sektoriai pasirinkti atsižvelgiant į mokesčių surinkimo prasme rizikingumo faktorių, nes šiose srityse vyrauja atsiskaitymas grynaisiais.
Įvertinus žaidimo eigą, tarpinius bei galutinius rezultatus, į kvitų žaidimą galbūt galės būti įtraukiami ir kiti sektoriai.
Šios loterijos pagrindinis tikslas yra didinti pajamų apskaitymą tose srityse, kuriose mokesčių vengiama labiausiai.
– Kadangi kol kas nėra galimybės registruoti su verslo liudijimais dirbančių ir individualią veiklą vykdančių asmenų išduotų kvitų, kaip pirkėjui žinoti, ar jo čekis gali dalyvauti kvitų žaidime, ar ne? Juk turgavietėse prekiauja ne tik gyventojai ir įmonės.
– Siekiant užtikrinti užregistruotų kvitų unikalumą ir šiame žaidime registruojamų duomenų pateikimo paprastumą buvo priimtas sprendimas sistemoje leisti registruoti tik fiskalinių kasos aparatų kvitus. Todėl gali dalyvauti visi turgavietėje gauti fiskaliniai kvitai, nepriklausomai nuo to, ar prekę pardavinėjo gyventojas, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, ar įmonė, turinti prekybos vietą turgavietėje.
– Kaip manote, ar dėl kvitų loterijos galėtų pabrangti daugelis turgaus prekių ir smulkių paslaugų?
– Svarbu atkreipti dėmesį, kad verslininkams, kurie pajamoms apskaityti neprivalo naudoti kasos aparatų, jokių naujų reikalavimų neatsirado ir papildomų išlaidų dėl kvitų žaidimo jie nepatyrė. Manyčiau, kad kvitų loterija turėtų paskatinti sąžiningą konkurenciją. Tai gerai tiek gyventojams, tiek verslui.
Ar keisis prekių ir paslaugų kainos, nebūčiau linkusi prognozuoti, nes tai verslininkų kainodaros klausimas. Reikėtų paminėti, jog atliktas mokesčių mokėtojų sąmoningumo ir šešėlinės ekonomikos lygio vertinimo tyrimas parodė, kad organizuojant kvitų žaidimą, visą prekės kainą mokėti ir gauti pirkimo dokumentus sutinka 13 proc. daugiau apklaustųjų nei nevykdant kvitų žaidimo.
– Kiek valstybei kainuoja šis kvitų žaidimas ir kokia numatoma jo grąža?
– Iš viso kvitų loterijai organizuoti skirta 300 tūkst. eurų, priziniam fondui numatyta skirti 173 tūkst. eurų. Remiantis atliktais skaičiavimais, manoma, kad kvitų loterijos taikymas tik viešojo maitinimo sektoriuje per metus galbūt generuos apie 7 mln. eurų papildomų pridėtinės vertės mokesčio pajamų.
– Kaip aktyviai gyventojai dalyvauja žaidime? Ar visi piniginiai prizai atsiimti?
– Nuo žaidimo pradžios: 2017 m. lapkričio 28 d. sistemoje užregistruota daugiau nei 396 tūkst. fiskalinių kasos aparatų kvitų – 226 tūkst. už paslaugas, 170 tūkst. už prekes turgavietėse.
Šiuo metu piniginius prizus visoje Lietuvoje jau laimėjo 66 gyventojai. Daugiausia laimingųjų – Kauno ir Vilniaus miestuose – atitinkamai 21 ir 20. Iš mažesnių miestų išsiskiria Mažeikiai, Jonava, Telšiai, Ukmergė – juose gyvena po du savaitinių prizų laimėtojus.
– Ar reikia išsaugoti užregistruotą kvitą?
– Taip, užregistruotą kvitą būtina išsaugoti, tai yra loterijos bilieto atitikmuo ir įrodymas, kad gyventojas iš tiesų dalyvavo kvitų žaidime. Laimingojo kvito savininkui atvykus į VMI dėl laimėjimo atsiėmimo, originalų kvitą reikės pateikti mokesčių inspekcijos specialistui. Laimėtojui nepateikus kvito originalo, laimėjimas nebus išmokamas.
– Ką daryti, jeigu gyventojai nemoka naudotis kompiuteriu ar neturi interneto?
– Tie gyventojai, kurie neturi kompiuterio ar interneto arba jiems kyla problemų jais naudotis, pagalbos gali kreiptis į labiau įgudusius artimuosius, giminaičius ar draugus. Pagalbą registruojant kvitus teikia VMI specialistai aptarnavimo padaliniuose, kadangi juose yra įrengtos kompiuterinės darbo vietos.
– Ar galima savo laimėjimą perleisti kitam asmeniui, pavyzdžiui, senelis anūkui kitame mieste?
– Žinoma, senelio teisė padovanoti laimingą bilietą, šiuo atveju kvitą, kitam žmogui iki laimėjimo atsiėmimo. Prizą atsiims tas asmuo, kuris pristatys kvito originalą į VMI. Tokiu atveju, anūkas, gavęs laimėjusį kvitą, turėtų kreiptis į artimiausią VMI aptarnavimo padalinį dėl laimėjimo atsiėmimo. Pažymėtina, kad žaidime gali dalyvauti asmenys, ne jaunesni nei keturiolikos metų.
– Kur reikia registruoti kvitus?
– Kvitai registruojami žaidimo interneto svetainėje kvituzaidimas.vmi.lt. Čia gyventojai ras ir pagrindines žaidimo taisykles bei nuostatas.
– Kaip gyventojai sužino apie laimėjimą?
– Tiek savaitinių, tiek mėnesio prizo laimėtojai informuojami trumpąja SMS žinute, kurią gauna registracijos metu nurodytu mobiliojo numeriu.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
DMN inf.3 komentarai -
DMN inf.3 komentarai -
ELTOS inf.1 komentarai
...