Nuo metų pradžios centralizuotai valdomas administracinės paskirties valstybės turtas bus suteikiamas nuomai, o ne panaudai, kaip buvo iki šiol.  Šios pertvarkos įneš ekonominės logikos į valstybės turto valdymą, suteiks institucijoms paskatą optimizuoti naudojamą turtą, taip pat užtikrins finansinius išteklius valstybės turto atnaujinimui. Pokyčiai apims 140 valstybės institucijų, kurios yra valstybės nekilnojamąjį turtą valdančios ir jo priežiūrą užtikrinančios valstybės įmonės Turto bankas klientės.

„Per pastaruosius kelerius metus valstybės institucijos padarė pažangą optimizuodamos savo valdomą nekilnojamąjį turtą, ypač gyvenamosios, transporto, gamybos ir kitos paskirties, jos atsisakant kaip nereikalingos valstybės funkcijoms atlikti. Kartu su nuomos santykiais šis procesas yra spartinamas ir su administraciniu turtu. Pagrindinis siekis – kad iki 2030 m. plotas, tenkantis vienai darbo vietai viešajame sektoriuje, sumažėtų penktadaliu: nuo dabartinių 26 kv. m iki 20 kv. m“, – sako Mindaugas Sinkevičius, Turto banko generalinis direktorius.

Su 140 valstybės institucijų, tarp kurių Finansų, Aplinkos, Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo, Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio ministerijos  ir joms pavaldžios institucijos, sudarytos nuomos sutartys jų naudojamoms patalpoms.

Institucijų mokama nuoma susidės iš trijų dedamųjų: fiksuota įmoka už pastato administravimą, mokestine pastato verte paremta įmoka ir įmoka už investicijas į patalpas, jei jos buvo padarytos. Tokia nuomos formulė atkartos Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos tendencijas ir padės išvengti pasitaikiusių netolygumų, kai išlaikyti patalpas regionuose būdavo brangiau nei šalies didmiesčiuose.

„Jau dabar gauname signalų iš valdžios įstaigų, norinčių susimažinti naudojamus patalpų plotus ar ieškančių galimybių perkelti dalį funkcijų į pigiau kainuosiančias patalpas. Matydami šias tendencijas, tikimės, kad diferencijuotas nuomos mokestis darys patrauklesnius veiklai šalies regionus, į kuriuos institucijos galėtų iškelti ne pirmo būtinumo paslaugas ar funkcijas, tokias kaip archyvai ar skambučių centrai. Taip valstybė tiesiogiai prisidėtų prie darbo vietų kūrimo regionuose“, – nurodo M. Sinkevičius.

Institucijoms optimizuojant naudojamus plotus, atsiranda galimybė konsoliduoti įstaigas kuo mažesniame valstybei priklausančiame objektų skaičiuje, taip mažinant administracinius kaštus. Jau yra tokių gerosios praktikos pavyzdžių tarp institucijų: pavyzdžiui, Šakiuose po vienu stogu įsikūrė vietos Užimtumo tarnybos ir „Sodros“ skyriai.

Taip pat nuoma iki trijų kartų leis padidinti įplaukas už valstybės turtą. Šios lėšos bus nukreiptos į administracinės paskirties valstybės turto atnaujinimą ir padės jį spartinti. Turto banko atlikta analizė parodė, kad atnaujinimo reikia net 639 valstybės administracinės paskirties objektams, kas sudaro 476 tūkst. kv. m.

Investicijos leis gerinti valstybei priklausančio turto būklę ir užtikrinti geresnes darbo sąlygas viešojo sektoriaus darbuotojams. Tikslingai investuojant iki 2030 m. centralizuotai valdomas administracinės paskirties valstybės turtas mažės 165 tūkst. kv. m iki 414 tūkst. kv. m, o įplaukos už atsisakytą turtą sieks apie 74 mln. Eur.

Nuomos santykiai centralizuotai valdomam valstybės turtui įtvirtinti 2019 m. spalio mėnesį Seimo priimtoje Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo naujoje redakcijoje. Jame numatyta, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. centralizuotai valdomas administracinės paskirties turtas turi būti suteikiamas naudotojams nuomos santykiais.