„Klausimas, ar mokestiniai pasiūlymai bus patvirtinti, nes (...) koalicijoje trūksta vieningos pozicijos. Matome visų partnerių žiūrėjimą į priešingas puses“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, šiuo metu tik pavieniai mažesni koalicijos partneriai pasisako, jog vienam ar kitam pasiūlymui nepritartų, todėl kol kas nėra aišku, kaip ketinama didinti gynybos finansavimą.
„Yra dalis, kuri sako, kad turėtume finansuoti gynybą iš skolinimosi ir iš ekonomikos augimo (...), yra požiūris – socialdemokratų šiuo atveju, kad reikia didinti išlaidas, nieko iš esmės nemažinti ir viskas stebuklingu būdu kažkaip išsispręs. Ir vėlgi yra „Nemuno aušros“ požiūris – na, ten nėra vienos vertybinės linijos – jis labiau situacinis“, – teigė parlamento vicepirmininkė.
Anot V. Čmilytės-Nielsen, liberalai pritartų siūlymui gynybą finansuoti iš skolinimosi ir ekonomikos augimo.
Liberalų lyderė sausio pabaigoje yra sakiusi, kad diskusijos dėl lėšų paieškos gynybos finansavimui atrodo chaotiškos, o besimėtant skirtingomis idėjomis apie lėšų šaltinius visuomenėje sukeliama nežinomybė, kuri didina nepasitikėjimą.
BNS anksčiau rašė, jog Finansų ministerija siūlo pelno mokesčio tarifą didinti nuo 16 proc. iki 18 proc., o lengvatinį – nuo 5 proc. iki 8 proc. Taip pat siūloma taikyti du GPM tarifus, nepriklausomai nuo pajamų šaltinio – 20 ir 32 proc., ne gyvybės draudimo įmokas apmokestinti 5 ir 10 proc. tarifais, įvesti cukraus mokestį.
Be to, ministerija siūlo būstą apmokestinti nuo 20 tūkst. eurų Registrų centro nustatomos mokestinės vertės taikant nuo 0,2 iki 2 proc. tarifus.
Premjeras Gintautas Paluckas šią savaitę sakė, jog mokesčių pakeitimai suinteresuotoms visuomenės grupėms bus pristatyti per artimiausias dvi savaites, o Seimą jie galėtų pasiekti maždaug po mėnesio.
Vyriausybė siekia mokesčių pakeitimus priimti pavasario Seimo sesijoje, kad jie įsigaliotų nuo kitų metų.
Valdančiąją koaliciją sudaro Socialdemokratų partija, „Nemuno aušra“ bei Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Naujausi komentarai