D. KREIVYS: ATSINAUJINANTI ENERGETIKA IŠ ESMĖS YRA ATSAKAS Į AUKŠTAS KAINAS

Energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad investuojant į atsinaujinančios energetikos plėtrą, kartu yra sprendžiama ne tik aukštų išteklių kainų, bet ir savarankiškumo klausimas. Ministras atkreipia dėmesį, kad šiandien daugiau nei pusė šalies energijos yra importuojama iš kitų šalių, todėl, pasak jo, investicijos į paramą įsigyti privačią saulės elektrinę bei panašios priemonės turėtų turėti įtakos kainų mažėjimui.

„Dauguma iš mūsų tapsime gaminančiais vartotojais, kurie pasigamins nemažą dalį savo elektros. Ir vėlgi, mūsų sąskaitos tikrai mažės kartais. Atsinaujinanti energetika iš esmės yra atsakas į aukštas kainas vidutiniu ir ilguoju periodu“, – valdančiosios koalicijos partnerių iš Laisvės frakcijos posėdyje kalbėjo D. Kreivys.

Pasak ministro, jau dabar galima pastebėti, kad atsinaujinantys energijos ištekliai leidžia reikšmingai sumažinti kainas.

„Prognozuoti, ar jos (kainos – ELTA) mažės du kartus, ar du su puse, turbūt yra nedėkingas darbas, bet labai aiškiai galime indikuoti, kad jeigu 36 centai yra ta kaina, už kurią verslininkai, statantys vėjo malūnus jau parduoda į rinką (elektrą – ELTA) ilgalaikiais kontraktais, reiškia, jie turi ir normalų pelną, 8-9 metų atsiperkamumą ir dar parduoda už gerą kainą elektrą“, – tikino jis.

Vis dėlto D. Kreivys atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuva vis dar stipriai priklausoma nuo iškastinio kuro. Tačiau kartu akcentavo, kad ministerija kelia tikslą iki 2030 m. pasiekti, jog 90 proc. suvartojamos energijos bus atsinaujinanti. Iki 2050 m. siekiama tapti klimatui neutralia valstybe.

Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva priklausoma ne tik nuo neatsinaujinančių išteklių, bet ir nuo energijos importo iš kitų šalių.

„Importas sudaro 70 proc. viso mūsų energijos balanso. Tai yra faktas, kuris nėra malonus. Europoje nėra nė vienos šalies, kuri turėtų tokį balansą, nes visi aiškiai supranta, kad tai yra nacionalinio saugumo klausimas. Antra, ekonomikos klausimas. Tokį kiekį energetinių išteklių importuoti reiškia, kad didiname mūsų eksporto balansą. Išdaliname mūsų taip kruopščiai surinktus pinigus, kuriuos mums uždirba eksportuojančios įmonės“, – aiškino D. Kreivys.

Todėl ministras įsitikinęs, kad investicijos į energetinę nepriklausomybę kartu yra ne tik kainų mažinimo, bet ir nacionalinio saugumo klausimas.

„Spręsdami kainų problemas ilgainiui sprendžiame ir mūsų energetinio saugumo problemas. Kartu sprendžiame dėl darbo vietų. Sava gamyba ir užtikrina visus šiuos privalumus“, – tvirtino jis.

Tuo metu kalbėdamas apie ekonominius aspektus, energetikos ministras pažymėjo, kad vėjo energija jau dabar yra veiksnys, leidžiantis sumažinti elektros kainas.

„Šiandien vėjo elektrinių savininkai, įmonės, yra sudariusios tiesiogines sutartis su nepriklausomais tiekėjais. Man teko girdėti, kad įmonė X parduoda savo elektrą ir galbūt ilguoju periodu po 0,36 euro. Biržoje šiandien kaina yra tris kartus brangiau, negu ilgalaikiu sandoriu yra pardavinėjama vėjo energetika“, – sakė D. Kreivys.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė bendram Energetikos ir Finansų ministerijų parengtam antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Be Seimui teikiamo siūlymo centralizuotam šildymui šį sezoną netaikyti pridėtinės vertės mokesčio, nuspręsta skirti papildomus 35 mln. eurų paramos priemonei gyventojams, kurie norėtų įsirengti saulės elektrinę arba įsigyti dalį saulės elektrinių parko pajėgumų.

Iki šiol priemonei buvo skirti 5,4 mln. eurų, kurių, anot D. Kreivio, visoms jau virš 12 tūkst. gautų paraiškų nepakaks, – pavyzdžiui, vien iki sausio 20 d. prašymų daliniam finansavimui saulės jėgainei įsirengti arba įsigyti gauta už 23,2 mln. eurų.

Prašymai teikiami Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA). Ji paramą skiria tik fiziniams asmenims, jos rūšys yra dvi – saulės elektrinei ant individualaus namo stogo statyti arba daliai pajėgumų nutolusiame saulės elektrinių parke įsigyti. Jei prašymas patenkinamas, iki 30 proc. išlaidų už elektrinės įrengimą padengiamos iš valstybės biudžeto. Išmokama kompensacija siekia 323 eurus už vieną KW, maksimali jos suma – 3230 eurų.

D. Kreivys yra minėjęs, kad dabar, lyginant su 2021 metais, kai skaičiuotas atsiperkamumas siekė 6–7 metus, saulės elektrinę įsirengę gyventojai šio sprendimo grąžą, žymiai pakilus energijos kainoms, šiemet pajustų keleriais metais greičiau.