D. KREIVYS: KLIŪČIŲ PASITRAUKIMUI IŠ BRELL KITŲ METŲ VASARĮ NEMATOME

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog Baltijos šalims nebėra kliūčių kitų metų vasarį sinchronizuoti jų energetikos sistemą su kontinentine Europa, taip pat rugpjūtį pranešti Rusijai ir Baltarusijai apie nutraukiamą bendros su šiomis šalimis sistemos (BRELL) sutartį.

„Progresas tikrai yra reikiamas, tempas yra reikiamas ir nematome didelių kliūčių, kad rugpjūčio pradžioje būtų išsiųstas laiškas ir vasario mėnesį galėtume pradėti išėjimą iš BRELL – iš pradžių į bandymą (izoliuoto darbo – BNS), o po to jau prisijungimą prie kontinentinės Europos tinklų“, – po vyriausybinės sinchronizavimo komisijos posėdžio trečiadienį BNS sakė D. Kreivys.

Pasak ministro, laiško turinys dėl BRELL sutarties nepratęsimo tarp Baltijos šalių tinklo operatorių jau suderintas, jos spręs ir dėl tikslios jo išsiuntimo datos: „Sutarimas tarp operatorių yra, dokumentai yra parengti, jokių problemų nematome.“

Pagal BRELL sutarties sąlygas pranešti apie jos nepratęsimą būtina iki rugpjūčio 7 dienos – likus pusmečiui iki sinchronizavimo bei atsijungimo nuo rusiškos IPS/UPS elektros sistemos. 

Ministro teigimu, sinchronizavimo projektų branda visose Baltijos šalyse yra „pakankamai didelė“.  

„Nėra jokių priežasčių, kad sinchronizacija negalėtų įvykti kitų metų pradžioje. (...) Nė vienoje šalyje nematome problemų įgyvendinant techninius projektus“, – teigė D. Kreivys.

Ministro teigimu, pastarosiomis dienomis į Vilniaus rajoną buvo atgabentas sinchronizavimui su Vakarų Europa svarbus trečiasis sinchroninis kompensatorius, kuris bus statomas Nemenčinėje esančioje Neries transformatorių pastotėje.

Nė vienoje šalyje nematome problemų įgyvendinant techninius projektus.

 

Pernai rugpjūtį Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo iki 2025 metų vasario sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa. Gruodį tai įtvirtinta Europos Komisijos (EK) bei už energetiką atsakingų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų deklaracijoje.

Anksčiau sinchronizuotis su Europa buvo numatyta iki 2025 metų pabaigos.

„Harmony Link“ terminas pratęstas lenkų prašymu

Pasak D. Kreivio, sinchronizavimo komisijos posėdyje buvo aptartas ir elektros jungties „Harmony Link“ sausumoje įgyvendinimas Lietuvoje bei Lenkijoje.

Ministras sako, kad 220 kilovoltų (kV) elektros linijos iki sienos su Lenkija įrengimo terminas jungties darbų grafike nuo anksčiau skelbtų 2028-ųjų iki 2030-ųjų pabaigos buvo pavėlintas Lenkijos operatorės PSE prašymu.

„Lenkijos operatoriaus prašymu terminas yra šiek tiek pavėlintas, bet jeigu pavyks greičiau, pastatysime greičiau. (...) Kol kas tai yra Lenkijos operatoriaus prašymas, bet vėlgi turbūt kalbėsimės, kad ta tada vis dar keistųsi“, – teigė D. Kreivys.

„Litgrid“ gegužę su rinkos dalyviais pradėjo konsultacijas dėl 13,8 hektaro ploto transformatorių pastotės Vilkaviškio rajone, Gižuose, bei 220 kilovoltų (kV) linijos iki sienos su Lenkija projektuotojo ir rangovo konkurso.

Pagal darbų grafiką leidimą „Harmony Link“ statybai planuojama gauti 2027 metų pradžioje. Pastotę Gižuose planuojama užbaigti 2028-ųjų pabaigoje, o liniją – 2030-ųjų pabaigoje. 

„Harmony Link“ anksčiau planuota tiesti jūroje, tačiau pateiktiems rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus 680 mln. eurų biudžetą Lietuvos ir Lenkijos tinklų operatorės pernai pavasarį nutraukė konkursus.

Pernai lapkritį paskelbta apie planus kabelį jūroje pakeisti į jungtį sausumoje – pigesne alternatyva, kurią būtų galima įgyvendinti anksčiau – 2028 metais, o dalis jos būtų tiesiama greta europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“.

Dėl to gruodį sutarė Europos Komisija (EK), Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ministrai.

„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis anksčiau teigė, kad atlikti galutinius „Harmony Link“ alternatyvos sausumoje skaičiavimus ir patvirtinti galutinį investicinį sprendimą planuojama pirmąjį šių metų pusmetį. Šiemet kartu su lenkais tikimasi paskelbti ir naujus rangovų konkursus.    

Pradinė viso 700 megavatų (MW) galios „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų – europinė parama.