2021 m. nustatyta kvota supaprastinta tvarka leidžia įdarbinti 32 200 užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą: 11 600 darbuotojų paslaugų sektoriuje, 9 500 – pramonės, 9 100 – statybos, 2 000 – žemės ūkio. Ir labai abejojama, kad tokia įvežtine darbo jėga galima užpildyti rinkoje žiojinčią skylę. Darbdaviai teigia, kad nors praėjusios savaitės pabaigoje registruotas nedarbas Lietuvoje siekė 13,1 proc., t.y. buvo registruota beveik 230 tūkst. bedarbių, dauguma jų neturi kvalifikacijos.

Daugiausia – ukrainiečių

4 783 leidimai išduoti dirbti užsieniečiams (iš jų – 4 275 leidimai dirbti pagal darbo sutartį, 313 – dirbti sezoninį darbą ir 195 – komandiruotiems užsieniečiams) ir 3 290 sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (103 buvo sprendimai dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams). Palyginkime: 2020 m. pirmąjį pusmetį išduoti 2 985, 2019 m. – 4 466, 2018 m. – 2 425, o 2017 m. – 3 357 leidimai.

"Didžiausią įtaką augimui turėjo gegužę pasibaigusi nustatyta kvota paslaugų sektoriuje. Tad darbdaviai, ketinantys įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesiją turinčius užsieniečius, privalėjo kreiptis į UŽT dėl leidimų dirbti ir sprendimų užsieniečiams išdavimo", – sakė UŽT Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė.

Daugiausia tokių prašymų pateikė Vilniaus regiono darbdaviai – 1 695, Kauno – 1 099, Šiaulių – 901, Klaipėdos – 571 ir mažiausias poreikis buvo Panevėžio – 204.

Didžiausią įtaką augimui turėjo gegužę pasibaigusi nustatyta kvota paslaugų sektoriuje.

Plati geografija

Trečiųjų šalių piliečiai atvyko iš 36 šalių. 49 proc. – iš Ukrainos (pernai – 64 proc.), Baltarusijos – 34 proc. (pernai – 23 proc.), Rusijos – 4 proc. (pernai – 3 proc.). 2020 m. net 4 proc. visų atvykėlių sudarė Uzbekistano piliečiai, šiemet jų skaičius gerokai mažesnis (101).

Svetimšalių kvalifikuotų darbuotojų daugiausia atvyko iš Ukrainos – 2 192 ir Baltarusijos – 1 521, Rusijos – 182, Kirgizijos – 121, Uzbekistano – 101, Tadžikistano – 99. Po kelias dešimtis išduotų leidimų skaičius buvo Kazachstano (48), Moldovos (32), Sakartvelo (31), Indijos (25), Azerbaidžano (24), Turkijos (23), Filipinų (20), Kinijos (12) piliečiams.

Po 4–5 užsieniečius atvyko iš Nepalo, Armėnijos, Izraelio, Tailando, Peru, po du iš Ganos ir Pakistano. Dar iš penkiolikos šalių – Bahreino, Bangladešo, Brazilijos, Kenijos, Egipto, Indonezijos, Irano, Kamerūno, Kolumbijos, Kubos, Maroko, Meksikos, Nigerijos, Pietų Afrikos Respublikos, Turkmėnistano – įsidarbino po vieną šių šalių pilietį.

Tarp atvykėlių dominuoja vyrai – jie sudaro 90 proc. (4 039).

Paslaugų sektorius – lyderis

Šiemet išduodant leidimus dirbti dominuoja paslaugų sektorius – 72 proc. atvykusios darbo jėgos sudaro būtent darbuotojai šiame sektoriuje (pernai – 23 proc.). 2020-aisiais lyderis buvo statybos sektorius, kur atvykėliai sudarė 39 proc. išduotų leidimų dirbti, šiemet į statybos įmones atvyko tik 14 proc. svetimšalių. Palyginti su pernai, nuo 26 proc. iki 13 proc. sumažėjo trečiųjų šalių piliečių, gavusių leidimus dirbti pramonės sektoriuje. Dar drastiškiau smuko žemės ūkio įmonėms išduodamų leidimų dirbti skaičius – nuo 12 proc. iki 1 proc., palyginti 2020 m. ir 2021 m. pirmuosius pusmečius.

Daugiausia leidimų dirbti užsieniečiams (išskyrus komandiruotus užsieniečius) pagal profesijas šių metų pirmąjį pusmetį išduota tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams – 2 202 (52 proc. visų leidimų), virėjams (249), pakavimo įrangos operatoriams (235).