DARBOVIETĖSE – TŪKSTANČIAI NEBLAIVIŲ DARBUOTOJŲ: GERĄ PAVYZDĮ SIŪLO IMTI IŠ STATYBININKŲ

Skaičiuojama, kad kasdien neblaivūs darbe pasirodo apie 10 tūkst. darbuotojų. Gerti darbo vietoje dažniau linkę vyrai, tačiau į taurelę nespjauna ir moterys. Esą dalis po išeiginių tiesiog nespėja išsiblaivyti. Tačiau keičiasi dažniausiai darbe girtaujančių profesijų sąrašas – lyderiai jau nebe statybininkai, o ūkininkai ir miškininkai. Apie tai – LNK reportaže.

Praūžęs Joninių savaitgalis daliai apie save primena ir pirmadienį. Po linksmybių – ne visi sugeba sugrįžti į kasdienes vėžes.

„Šiandien, šią minutę, jau yra 110 neblaivių darbuotojų, kurie bandė atvykti į darbo vietą, – pirmadienį sakė dirbkblaivus.lt direktorius Darius Didžgalvis. Toks skaičius buvo užfiksuotas tik iki pietų. – Jeigu įmonėje yra testuojama, ateina arti 1 proc. neblaivių darbuotojų kasdien. Ką tai reiškia? Tai šiandien, pavyzdžiui, yra arti 10 tūkst. neblaivių darbuotojų Lietuvoje.“

Girčiausia savaitės diena yra pirmadienis. Mažiausiai išgėrusių darbe fiksuojama trečiadienį ir ketvirtadienį.

„Nemažai, ko gero, tiesiog neišsiblaiviusių po išeiginių“, – svarstė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorė Gražina Belian.

Dažniausiai alkoholį darbe vartoja žmonės nuo 25-erių iki 59-erių metų. Labiau linkę vyrai, tačiau į taurelę darbo vietoje nespjauna ir moterys.

„Krenta našumas. Net 15 proc. alkoholinius gėrimus vartojančių darbo vietose patys pripažino, kad krito jų darbo kokybė, krito našumas. 9 proc. pasakė, kad dėl alkoholio vartojimo aplamai neatėjo į darbą“, – skaičiavo G. Belian. Penktadalis apklaustų dirbančiųjų tikino, kad dėl neblaivaus kolegos buvo priversti dirbti daugiau.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Neblaiviausi sektoriai yra žemės ūkis, miškininkystė ir paslaugų sektorius, kuris susijęs su atliekų tvarkymu, su įvairiausiai priežiūra ir t. t.“, – teigė D. Didžgalvis.

Miškininkų asociacija sako, kad didelių problemų dėl girtų darbuotojų iki šiol pastebėjusi nebuvo. „Dažnai susitinku su miškininkais. Neteko matyti, kad būtų neblaivūs ar bent jau su kvapeliu. Aš pats esu visiškas abstinentas, patikėkite, užuosčiau, –  teigė Lietuvos miškininkų sąjungos vadovas Aidas Pivoriūnas. Jis tikina, kad sunku įvardyti, kokios priežastys miškininkus darbe galėtų versti griebtis alkoholio. – Pati žinia garbės nedaro. Turiu pastebėti, kad bendrai emocinė būklė dirbančiųjų miškuose nėra gera, ypač valstybiniame sektoriuje. Dėl labai nedidelių atlyginimų žmonės palieka darbovietes. Gal tai daro įtaką.“

Statybos iš tikrųjų padarė pačią didžiausią pažangą, lyginant su kitais sektoriais. Jeigu prieš trejus metus statybos buvo vienos iš lyderių, šiandien jos yra arti transporto sektoriaus, kuris yra pats blaiviausiais.

NTAKD taip pat tikina, kad kurią nors vieną priežastį išskirti sunku: skandinavai geria, esą, gelbėdamiesi nuo depresijos, pietų šalyse – alkoholis nuolatinis linksmybių palydovas, o Lietuviai „dėl įvairių priežasčių, ir dėl to, kad mums liūdna, ir dėl to, kad mums linksma, mes norime pritapti prie tam tikros kompanijos“.

Anksčiau daugiausia problemų dėl girtavimo darbo vietoje buvo fiksuojama statybų sektoriuje.

„Vien jau parduotuvėje atkreipkite dėmesį kartais į statybininkus, kurie pietų metu ne vien kefyrą perka“, – ragino pastebėti Lietuvos statybų profesinės sąjungos vadovė Jurga Subačiūtė-Žemaitienė.

„Statybos iš tikrųjų padarė pačią didžiausią pažangą, lyginant su kitais sektoriais. Jeigu prieš trejus metus statybos buvo vienos iš lyderių, šiandien jos yra arti transporto sektoriaus, kuris yra pats blaiviausiais“, – teigė D. Didžgalvis.

Statybininkų profsąjunga tikina, kad reikalai pasitaisė įsivedus privalomą blaivumo patikrą. Didesniuose objektuose įmonės įsirengė stacionarius matuoklius, kituose blaivumas matuojamas mobiliomis priemonėmis.

„Nustačius alkoholio koncentraciją pirmąjį kartą, žmogus yra nušalinamas nuo darbo, antrąjį kartą jau gali netekti ir darbo. Atsiranda baimės faktorius“, – teigė J. Subačiūtė-Žemaitienė.

Statybininkų profsąjunga tikina, kad tokią tvarką darbuotojai sutiko be didelio entuziazmo, nors patikrinimai – tik jų pačių labui.

„Niekam nepatinka. Kaip ir mums nepatinka Kelių eismo taisyklės, sugriežtinimai kažkokie“, – sakė J. Subačiūtė-Žemaitienė.

NTAKD skaičiuoja, kad Lietuvoje bendras alkoholio vartojimas mažėjo beveik vienu litru. Vyresniam nei 15-os metų žmogui per metus Lietuvoje tenka kiek daugiau nei 11 l absoliutaus alkoholio.