Daugėja norinčių persikvalifikuoti Užimtumo tarnybos klientų su aukštuoju išsilavinimu | Diena.lt

DAUGĖJA NORINČIŲ PERSIKVALIFIKUOTI UŽIMTUMO TARNYBOS KLIENTŲ SU AUKŠTUOJU IŠSILAVINIMU

Užimtumo tarnybos statistikos duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį persikvalifikuoti nusprendė net 1053 jos klientai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Dauguma jų yra baigę universitetus, daugiau nei trečdalis (357) turi koleginį išsilavinimą. Pernai per visus metus tokių žmonių buvo tik trečdaliu daugiau (1617), o pirmą ketvirtį – beveik keturis kartus mažiau (277).

Anksčiau universitetuose ir kolegijose šie klientai buvo įgiję skirtingas, tačiau dažniausiai socialinės krypties specialybes. Kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, tarp šiuo metu pasirinkusių profesinį mokymą žmonių vyrauja baigusieji verslo vadybą (37), teisę (21), buhalterinę apskaitą (15), ekonomiką (13), verslo administravimą (12), finansus ir socialinį darbą (po 11), viešąjį administravimą (8), dizainą, kineziterapiją, tarptautinį verslą, vadybą ir verslo administravimą (po 6) ir kt.

Specialybes turintys asmenys dabar rinkosi žemiškesnes profesijas – apskaitininko, grafinio dizaino, fotografijos ir videoprodukcijos kūrimo, kosmetiko, socialinio darbuotojo padėjėjo, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programa pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka.

„Klientai su aukštuoju išsilavinimu iki šiol vangiai priimdavo pasiūlymus įgyti kitą profesiją. Pastaruoju metu stebime didesnį šių žmonių susidomėjimą persikvalifikavimo galimybėmis. Tai džiuginanti ir kartu nerimą kelianti situacija, – tvirtino Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis. – Tikėtina, ambicijos, siejamos su įgytomis specialybėmis aukštosiose mokyklose, sumažėjo susidūrus su realybe darbo rinkoje. Įžvelgiame nevienodas profesijos keitimo priežastis – vieni jau nemato karjeros perspektyvų, kiti galbūt nusivylė darbo specifika ir darbo užmokesčiu, treti pasirinko ne tą mokymo kryptį bei, paprasčiau tariant, nepatinka darbas“.

Tarp profesinį mokymą pasirinkusių aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų didžiąją dalį (630) sudaro 30-49 metų amžiaus asmenys, jaunimo iki 29 metų buvo 226 ir vyresnių nei 50 metų – 197.

Šių metų pirmąjį ketvirtį iš viso profesiniame mokyme pradėjo dalyvauti 3963 Užimtumo tarnybos klientai. Paklausiausios mokymo programos – motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, socialinio darbuotojo padėjėjo, sandėlio operatoriaus, grafinio dizaino, fotografijos ir videoprodukcijos kūrimo.

Paramos mokymuisi priemones balandį pasirinko beveik 1,3 tūkst. Užimtumo tarnyboje registruotų darbo ieškančių asmenų. Dauguma – 1,2 tūkst. asmenų įgis naujas profesijas, 48 įdarbinti pagal pameistrystės darbo sutartį, 59 pradėjo ugdyti praktinius įgūdžius stažuotėse. Palyginti su praėjusių metų balandžiu, naujų paramos mokymui dalyvių skaičius augo beveik du kartus (78,6 proc.).

Rašyti komentarą
Komentarai (4)

Erika

Į valstybės tarnybą su koleginiu diplominiu išvis nepriima ir labai gaila pinigų investicijos į šį diplomą nes kainavo nemažai. Kas turi gaimybę siūlau tik universitetą arba užsienyje studijuoti.

Mmmm

Papasakokite kaip mru teisininkės už pinigus gavusios magistrų diplomus dabar jau už valstybės pinigus persikvalifikuoja į garbingas senas profesijas - pedikiūrijinkes, pedagogas, pedalų minėjau ir taip toliau. O kai kurios net nenutuokiančios kas ta vadyba apskritai nuolat kalba per TV ir demonstruoja nutriušusias figūras ir nuo kvaišalų pažliugusias akis slepiamas po gausiomis dioptrijomis praturtintais špikolais.

To Xxx

Mulki, universitetinis bakalauras siais laikais absoliutus minimumas. As net nepriimciau pozicijai uz minimuma naujo darbuotojo be bakalauro. Dabar suprantame kodel sitie luzeriai valstieciai be issilavinimu, be be profesiju, be kulturos cia taip putojasi ir loja visur ant visu. Nes sitas lietuvos meslas kaltina visus kitus isskyrus save kad esantys absoliuciais luzeriais ant pasalpu.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS