Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei | Diena.lt

DAUGIAU NEI PUSĖ LIETUVOS GYVENTOJŲ PRISKIRIA SAVE VIDURINEI KLASEI

Beveik 6 iš 10 šalies gyventojų laiko save viduriniosios klasės atstovais, tačiau gaunamos pajamos jų netenkina - jie pageidautų vidutiniškai 60 proc. didesnių pajamų, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.

Apklausa rodo, kad vidurinei klasei save priskiria daugiau nei pusė šalies gyventojų. Ketvirtadalis mano, kad priklauso žemesniajai vidurinei klasei, o 8 proc. - kad priklauso aukštesnei vidurinei klasei.

„Viduriniosios klasės atstovų padaugėjo ženkliai - nuo 35 proc. 2018 metais iki 58 proc. šiais metais. Didžioji dalis jų perėjo iš tų, kurie praeitais metais save priskyrė žemesnei vidurinei klasei“, - žurnalistams sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Vis dėlto save vidurinei klasei priskiriantys gyventojai mano, kad pajamos turėtų didėti 61 proc., aukštesnei viduriniajai klasei priskiriančių - 54 proc., o nepasiturintiems, žemesnei vidurinei klasei priskiriamiems gyventojams - 93 proc., nurodė apklaustieji.

Beveik 90 proc. vidurinei klasei save priskiriančių respondentų, anot tyrimo, teigia, kad jiems visiškai pakanka pinigų būtiniausiems poreikiams tenkinti, tačiau norėdami įsigyti brangesnį pirkinį, du trečdaliai šios klasės atstovų sako turintys taupyti.

„Tie apklausti gyventojai, kuriems pakanka pinigų svarbiausiems poreikiams, visaverčiam gyvenimui, suplanuotiems pirkiniams ir leidžia padengti bazinius savo ir vaikų poreikius labai neįsitempiant, jie ir priskiria save vidurinei klasei, tačiau norėdami įsigyti didesnį pirkinį vidurinė klasė turi taupyti. 65 proc. įvardijo, kad jiems tektų taupyti gana ženkliai“, - kalbėjo J. Cvilikienė.

Nerijus Mačiulis ir Jūratė Cvilikienė. D. Labučio / ELTOS nuotr.

Ji pastebėjo, kad gyventojai, paklausti, kur skirtų investicijas, jei netikėtai gautų pajamų, paminėjo, kad labiausiai norėtų atnaujinti būstą, investuoti į fondus, akcijas, nekilnojamąjį turtą, skirti pinigus kelionėms. Du trečdaliai viduriniosios klasės atstovų taip pat taupo senatvei.

Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad pagal Ekonominio bendravimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apibrėžimą vidurinė klasė gauna nuo 760 iki 2028 eurų.

„Įdomu tai, kad 58 proc. gyventojų Lietuvoje priskiria save vidurinei klasei. Pagal EBPO apibrėžimą Lietuvoje yra 59 proc., taigi nėra atotrūkio - lygiai tiek pat yra gyventojų, kurie save priskiria vidurinei klasei ir tų, kurie yra priskirtini pagal EBPO kriterijus“, - sakė N. Mačiulis.

Tiesa, ekonomistas pastebėjo, kad savo gyvenimu vidurinės klasės atstovai yra mažiau patenkinti nei, pavyzdžiui, Estijos gyventojai.

„Natūralu, kad kuo didesnės pajamos, tuo gyventojai, kurie save priskiria vidurinei ir aukštesnei vidurinei klasei, jaučiasi geriau ir yra patenkinti savo gyvenimu, bet Lietuvoj tik 79 proc. vidurinės klasės gyventojų yra patenkinti savo gyvenimu. Estijoje tokių yra 93 proc. Vidurinė klasė vienoj ir kitoj šaly yra nebūtinai palyginami dalykai, nes pajamos, užtikrinančios techninį vidurinei klasei, nebūtinai sukuria komfortą ir pasitenkinimą“, - sakė N. Mačiulis.

Rašyti komentarą
Komentarai (5)

Anonimas

Yra daug ir tokių kurie save priskiria elitui ir vaidina aristokratus nors kile iš darbininkų klasės... Priskirti save kam tik nori galima priklausomai nuo fantazijos, esmė nuo to nesikeičia... Viduriniajai klasei Lietuvos mastu galėtu save pradėti priskirti asmenys gaunantis nuo 2000 euru ir daugiau.

Nu jo

Jei dar iš bado po konteinerius nesiknaisioji, tai jau ir vidurinė klasė...

Anonimas

Cha cha cha ..... baudziauninkai su 600- 800 Euru alga priskiria save viduriniai klasei. Kiek nedaug ubagams reikia iki didziules laimes. Gaunu 3000 euru bet niekaip NEGALIU laikyti save vidurine klase. nebent aukstesne UBAGU. Draugai muzikai, toli taip jus NENUEISIT.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS