Nemokamos atostogos yra geresnė išeitis negu atleisti darbuotoją, tačiau tai gali sukelti daugiau įtampos bendrovėje.

Išsaugomi darbuotojai

Ekspertai sutaria: nemokamos atostogos dabartinėmis ekonomikos sąlygomis dažniausiai yra geresnė išeitis negu atleisti darbuotoją.

Konsultacijų ir mokymų paslaugas verslui teikiančios "OVC Consulting" konsultantė Nomeda Kuodienė teigė, kad gamybos įmonėse tai įprasta praktika, tačiau ją taip pat sėkmingai galima pritaikyti ir paslaugų įmonėse, kuriose dėl sunkmečio sumažėjo darbo apimtis, tačiau darbdavys nori išlaikyti darbuotojus.

"Tai geras sprendimas, atsižvelgiant į perspektyvą. Kai ekonominė padėtis pradės gerėti, o paklausa – augti, nereikės ieškoti ir priimti naujų darbuotojų, jų mokyti. Sugrįžusiems klientams taip pat bus malonu bendrauti su pažįstamais darbuotojais", – sprendimo pranašumus vardijo N.Kuodienė.

Be to, darbuotojai gali pajusti, kad yra vertinami ir sunkiu įmonei metu, nes ji siekia išlaikyti patyrusius specialistus. Vis dėlto, kad nemokamų atostogų išėję darbuotojai pajustų didesnį prieraišumą, o ne priešiškumą, anot N.Kuodienės, būtina išpildyti kelias sąlygas.

Visų pirma, reikia aiškiai darbuotojus informuoti apie sprendimus dėl darbuotojų sąlygų pakeitimo, jų priežastis, trukmę. Antra, darbuotojai turi žinoti, kokia yra tikroji įmonės padėtis, jos veiklos rezultatai, o šiems pradėjus gerėti, tai kuo greičiau turi lemti ir darbuotojų sąlygų pagerėjimą.

Siūlo daugiau skaidrumo

Tačiau klausyti minėtų paprastų patarimų šalies verslui sekasi sunkiai. Apie tai, kad šalies įmonės dažnai nesugeba tinkamai arba tiesiog nesivargina informuoti darbuotojų dėl pokyčių, užsimena Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus Boguslavas Gruževskis.

"Tokiam sprendimui besipriešinančios profesinės sąjungos akcentuoja tai, kad Lietuvoje šios priemonės ne visuomet pagrįstos. Reikėtų, kad imantis tokių priemonių būtų užtikrinamas didesnis skaidrumas", – teigė B.Gruževskis.

Jo teigimu, įmonės problemos ir finansinė būklė turi būti aptariama su kolektyvu arba su keliais jo atstovais. Nebūtina darbuotojų supažindinti su išsamiais finansiniais duomenimis, tačiau jie turėtų žinoti apie įmonės būklę ir sprendimų pagrįstumą. Kitu atveju, išgirdę apie nemokamas atostogas ar kitus pokyčius darbuotojai tik bus labiau suerzinami.

"Aišku, mūsų darbdaviai nelabai skaitosi su darbuotojais ir tuo, patenkinti ar nepatenkinti jie yra. Vis dėlto išreikštas ar neišreikštas nepasitenkinimas visuomet yra blogai, mažėja motyvacija dirbti ir didinama socialinė įtampa, kuri gali virsti sprogimu", – kalbėjo B.Gruževskis.

Sulaukia valstybės pagalbos

Beje, B.Gruževskis pabrėžė, kad nemokamos atostogos teigiamai veikia darbo rinką ir padeda išsaugoti darbo vietas. Tai viena priemonių, kurią, jo žiniomis, rekomenduoja taikyti ir Europos Komisija (EK). Tiesa, Vakarų šalyse nemokamų atostogų išėjusiems darbuotojams pagalbos ranką ištiesia valstybė.

"EK rekomenduoja laikinai išleisti darbuotojus atostogų ar trumpinti darbo laiką, tačiau taip pat numato kompensacijos mechanizmus. Pavyzdžiui, valstybė kompensuoja dėl trumpesnio darbo laiko prarastą atlygio dalį, finansuoja profesinio rengimo ar kvalifikacijos kėlimo programas", – užsienio pavyzdžius vardijo pašnekovas ir pripažino, kad panašioms priemonės Lietuvos valdžia tiesiog nesurastų pinigų.

Ne pasaulio pabaiga

Jeigu įmonės reikalai tokie, kad vis dėlto tenka eiti nemokamų atostogų, tai nebūtinai yra blogai: atsiranda laiko apsvarstyti karjerai ir perspektyvoms, galbūt imtis seniai atidėliotų pokyčių profesinėje srityje, atnaujinti žinias ir įgūdžius.

"Labai svarbu, koks yra žmogaus požiūris į atsiradusį laisvą laiką: ar tai didelė nelaimė, ar netikėta dovana. Pirmu atveju greičiausiai liks tik aimanuoti ir kaltinti aplinką bei aplinkinius, antruoju – atsiranda daugiau laiko sutvarkyti savo atidėtus asmeninius reikalus, bendrauti su šeima ir draugais, užsiimti mėgstama veikla", – svarstė N.Kuodienė.

Norint nemokamos atostogas leisti naudingai, N.Kuodienė patarė planuoti, kam skirti laisvą laiką.