ARBATPINIGIAI NEBEKELIAUS TIESIAI Į KIŠENES: TEKS UŽ JUOS SUSIMOKĖTI MOKESČIUS

Įprasta arbatpinigių palikti 10 proc. nuo visos sąskaitos sumos. Ar keičiasi arbatpinigių dydžiai ir kokią jiems įtaka daro infliacija, pasakojama LNK reportaže.

„Jei klientas ketina palikti arbatpinigių 10 proc., viskas kinta, nes auga kainos ir minėta 10 proc. suma didėja“, – sakė restoranų ir kavinių tinklo vadovas Gediminas Balnis.

Tiesa, lietuviai gali rinktis, kiek ir ar išvis palikti arbatpinigių.

„Lietuvoj kiekvieno valia. Nebus kaip JAV, kur jei paliekama per mažai arbatpinigių, padavėjas grįžta ir paklausia, ar nepadarėte klaidos“, – pasakojo G. Balnis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Daugelio klientų šiais laikais pinigai laikomi debetinėje kortelėje arba telefone. Kai kurie restoranai siūlo galimybę arbatpinigius palikti nenaudojant fizinių pinigų.

„Taip, mokama išmaniaisiais įrenginiais. Klientai juk kartais neplanuoja užeiti, o užeina ir neturi grynųjų pinigų palikti arbatpinigiams. Diegiasi išmaniosios sistemos“, – pasakojo G. Balnis.

Lietuvoje ši naujoviška sistema vėluoja, pasak pašnekovo. Tam įtaką daro mokestinė bazė.

„Įmonėms negalima palikti arbatpinigių, einama per įmonės pajamas ir skaičiuojama kaip darbo užmokestis. Tam reikėjo sukurti sudėtingas sistemas, kad pinigai keliautų ne į įmonės sąskaitą, o tiesiai į darbuotojo sąskaitą“, – aiškino G. Balnis.

Dabar turės susimokėti

Seniau arbatpinigiai keliaudavo tiesiai padavėjams į kišenes ir nebūdavo apmokestinami. Dabar, gavus arbatpinigius išmaniuoju būdu, teks susimokėti mokesčius.

Lietuviai dosnumu papuola tarp JAV ir Italijos. Italai retai palieka arbatpinigių, o amerikiečiai tai mato kaip pareigą. Lietuviai per vidurį.

„Teoriškai ir anksčiau padavėjai turėjo deklaruoti grynais gautus arbatpinigius ir sumokėti mokesčius. Aišku, niekas to nedarė“, – pripažino G. Balnis.

Spėliojama, kad kai padavėjai bus priversti susimokėti už gautus arbatpinigius, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumokamos sumos sieks apie 10 mln. eurų per metus.

„Dažnai padavėjai išvis negaudavo arbatpinigių. Klientas jei nepasiruošęs, neturi ir nepalieka. Dabar galės palikt“, – pastebėjo G. Balnis.

Tačiau siekiant užkirsti kelią sistemos piktnaudžiavimams, nustatyta 30 proc. bendros sąskaitos riba.

„Pasirodo, tai problema, ypač kai klientas gerai vertina aptarnavimą ir nori palikti daugiau. Sistemą dar tobulinsime ir, manau, ateity klientai galės palikti kiek tik norės“, – dalijosi G. Balnis.

Žinoma, galimybė palikti arbatpinigius grynais niekur nedings.

„Lietuvos sistema dar sunki, tačiau ji veikia“, – pasidžiaugė G. Balnis.

Kartais situacijos tampa keblios. Klientai nežino, kiek reikia palikti, o padavėjai gėdijasi sakyti.

„Tikimės, kad sistema, kur automatiškai iššoka klausimas, ar norite palikti arbatpinigių, padės. Padavėjams nereikės nieko aiškinti, sprendimą darys klientas“, – dėstė G. Balnis.

„Lietuviai dosnumu papuola tarp JAV ir Italijos. Italai retai palieka arbatpinigių, o amerikiečiai tai mato kaip pareigą. Lietuviai per vidurį“, – pastebėjo G. Balnis.