Lietuvos ambicijos iš krizės išlipti savarankiškai ir garbingai nėra vertos didelės pagarbos, rodo statistika.

Priėmę Tarptautinio valiutos fondo sąlygas ir reikalavimus latviai realiai sumažino valstybės išlaidas, o Lietuvoje visa krizės našta užgulė verslo pečius, todėl šiandien galima didžiuotis išsaugota biurokratija ir galbūt - sustiprėjusiu verslo sugebėjimu išgyventi, pirmadienį rašo „Verslo žinios“.

Į ekonominės krizės sūkurį patekusios Lietuva ir Latvija išėjo iš jo skirtingais keliais: kaimynė triskart smarkiau nei Lietuva apkarpydama viešojo sektoriaus išlaidas ir perpus pigiau pasiskolinusi.

Diržų veržimosi periodą valstybės baigė ant skirtingų laiptelių - latviai su didesnėmis algomis, pensijomis, mažesniu fiskalinio deficito rodikliu, Lietuva - su didesniu poreikiu skolintis ateityje.

SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė sako, kad vidutinis darbo užmokestis Latvijoje krizės metais smuko kur kas mažiau nei Lietuvoje, po krizės ėmė smarkiau augti ir 2011 metų pabaigoje jau buvo 7 proc. didesnis nei Lietuvoje, nors iki sunkmečio vyravo atvirkštinė tendencija - darbo užmokestis Lietuvoje buvo didesnis.

Tačiau tai viso ūkio rodiklis, kuris tik patvirtina: diržus veržėsi ir Lietuvos valstybę iš krizės traukė verslas.