EKONOMIKOS IR INOVACIJŲ MINISTERIJA SEIMUI PATEIKĖ PATAISAS DĖL INOVACIJŲ AGENTŪRŲ KONSOLIDAVIMO

Seime antradienį bendru sutarimo po pateikimo pritarta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtam projektui dėl inovacijų reformos ir vienos už inovacijas atsakingos agentūros steigimą.

Šias pataisas ministerija teikia praėjusį trečiadienį sulaukusi Vyriausybės pritarimo dėl atitinkamų Technologijų ir inovacijų, Mokslo ir studijų bei Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymų pakeitimų.

Projektas toliau bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Ekonomikos komitete, taip pat Biudžeto ir finansų bei Švietimo ir mokslo komitetuose. Plenariniame posėdyje parlamentarai projektą toliau turėtų svarstyti lapkričio 25 d.

Pertvarkos metu į vieną agentūrą ketinamos konsoliduoti visos su inovacinės veiklos ir verslo skatinimu susijusios valstybės funkcijos, kurias šiuo metu atlieka kelios įstaigos – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), „Versli Lietuva“ ir Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA). „Versli Lietuva“ ir LVPA bus sujungtos į vieną naują agentūrą. Tai planuojama atlikti kitų metų pirmojoje pusėje.

„Turime keletą agentūrų, kurios iš tiesų turi daug darbų, tačiau jų funkcijas reikia labiau koordinuoti ir konsoliduoti“, – iš Seimo tribūnos projektą pristatinėjo ministrė Aušrinė Armonaitė.

Pasak jos, ši reforma leistų sutaupyti maždaug 2 mln. įstaigų administravimo lėšų. Tačiau ministrė tikino, kad finansavimas naujajai inovacijų agentūrai tikrai bus pakankamas.

„Šiuo metu trys agentūros, kurias konsoliduojame, iš valstybės biudžeto gauna apie 30 mln. eurų. Dar apie 30 mln. yra techninės paramos lėšos. Mes žinome, kad šios techninės paramos lėšos truputėlį mažės, ir šiuo metu iš valstybės biudžeto inovacijų agentūrai yra numatyta beveik 14 mln. eurų. Bet čia kalbame apie valstybės biudžeto lėšas. Ši agentūra turės galimybę administruoti struktūrinę europinę paramą, nes LVPA yra įtraukta į Europos Komisijos valdymo koordinavimo sistemą“, – aiškino ji.

„Paprastai kalbant – pinigų bus. Svarbiausia, kad jie būtų prasmingai ir tikslingai investuojami“, – pridūrė A. Armonaitė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė tokios reformos poreikį grindžia tuo, kad Lietuvos inovacijų ekosistema vis dar atsilieka nuo kitų panašaus išsivystymo ir dydžio valstybių. Lietuva 2021 m. Europos Sąjungos inovacijų švieslentėje priskiriama prie nuosaikių inovatorių, o kaip šalies silpnieji aspektai įvardijamos palyginti kuklios viešosios investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą versle, technologijų ir inovatyvių paslaugų eksportas.

Kuriama Inovacijų agentūra turės viešosios įstaigos statusą. Iniciatoriai mano, kad tai leis lanksčiai įgyvendinti su technologijų ir inovacijų skatinimu susijusias funkcijas. Be to, agentūra padės Vyriausybei koordinuoti strateginius ir tarpinstitucinius sprendimus.

Šiuo metu aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksportas sudaro apie 14 proc. viso Lietuvos eksporto. Dėl inovacijų reformos šį rodiklį iki 2030 m. tikimasi padvigubinti. Kitas reformos tikslas – padidinti šalies įmonių produktyvumą, skirti daugiau paramos lėšų inovatyvių produktų ir paslaugų kūrimui, startuolių raidai, aktyvinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą.