EKONOMISTAS ĮSPĖJA: MATOME RIMTĄ IR DIDELĮ KAINŲ AUGIMĄ

Dažnas gyventojas ir emigrantas skundžiasi, kad kainos Lietuvoje – didelės net lyginant su Vakarais. „Eurostat“ agentūra paskelbė, kaip iš tiesų atrodo prekių ir paslaugų kainos visoje Europos Sąjungoje (ES). Kiek už tas pačias prekes moka lietuviai palyginus su kitomis Europos šalimis?

Apie tai LNK studijoje kalbėjo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

– Lietuviai skundžiasi, kad viskas pas mus brangu. Kaip atrodome bendrame ES paveiksle?

– Tai priklauso nuo prekių ir paslaugų segmento. Yra keli aspektai. Pagal drabužių ir maisto kainas pasivijome ES vidurkį. Pagal prekių segmentą – 90 proc. nuo ES vidurkio. Restoranai – 82 proc. nuo ES vidurkio, paslaugos – 64 proc. Pagal prekių kainas esame arti ES vidurkio. Pavyzdžiui, daiktų, kuriais prekiaujame pasaulio rinkose, kaina priklauso nuo žaliavų kainų, kurios yra vienodos visur. Pagal paslaugas mes atsiliekame nuo ES vidurkio, tas skaičius – 64 proc. nuo ES vidurkio. Tai susiję su algomis. Iš vienos pusės, atlyginimai Lietuvoje sparčiai kyla, bet jų nominalus lygis dar atsilieka nuo ES vidurkio.

– Už kurias prekes mokame daugiausiai?

– Maistas – apie 100 proc. nuo ES vidurkio. Drabužiai, man atrodo, kad 101,9 proc.

– Mes už maistą ir drabužius mokame tiek pat kiek kitos ES šalys?

– Taip.

– Kodėl gyventojams atrodo, kad už maistą moka daugiausiai?

– Nes turime ne vienodą perkamosios galios atsigavimą. Nuo visų vartojimo išlaidų maisto kainos siekia 20 procentų. Istoriškai ši dalis labai nukrito. Problema, kad per paskutinius dešimt metų maisto dalis vartojimo išlaidų kultūroje vidutiniškai nemažėjo. Žiūrėdami į atlyginimų tendenciją mes matome pakankamai didelį augimą. Problema, kad augimas nėra vienodas. Dalis žmonių gali sau leisti keliauti du tris kartus per metus, bet didelė dalis žmonių vos suduria galą su galu ir jie skiria daug lėšų maistui. Tai – rimta problema. Atlyginimai auga, bet jie auga ne visiems  vienodai.

Tai – rimta problema. Atlyginimai auga, bet jie auga ne visiems  vienodai.

– Ar yra prekių grupė, už kurią mokame gerokai mažiau nei dauguma ES valstybių?

– Taip. Paslaugos, kurios siekia 64 proc. Dar viena iš kategorijų – sveikatos apsauga, kuri tik 60 proc. nuo ES vidurkio. Matyt, kad medicininis turizmas yra viena iš kategorijų, kur dar yra daug galimų manevrų, laisvės verslui. Medicinos paslaugos pas mus kainuoja pigiau nei kitose valstybėse.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Tyrimas rodo, kad Lietuva vietomis siekia, vietomis nesiekia kainų vidurkio. Ar ilgai lietuviai džiaugsis žema vidutinių kainų pozicija?

– Manau, kad ne. Mes matome rimtą ir didelį kainų augimą. Su laiku mūsų atotrūkis tarp Lietuvos ir ES vidurkio pakankamai mažės visuose segmentuose. Tai liečia prekes, ypatingai paslaugas. Tai susiję su atlyginimų augimu. Atlyginimai kyla, gyventojų perkamoji galia irgi. Europos komisijos (EK) duomenys rodo, kad gegužę Lietuvos gyventojų nuomonė apie finansus buvo geriausia nuo 2007 m. vasaros. Tai susiję tik su atlyginimų augimu. Išvada paprasta – atotrūkis nuo ES vidurkio labai stipriai mažės. Ar tai yra gerai, ar blogai, nežinau. Rodau, kad mūsų ekonomika labai stipriai auga, nepaisant visų turbulencijų. Pavyzdžiui, dujų kainų augimas po Rusijos ir Ukrainos karo atrodo pakankamai stipriai. Ekonomika auga ir dėl to mes susilyginsime su ES vidurkiu.

– Kas yra kainų lyderiai pagal brangumą? Kuri Europos valstybė?

– Danija, kurioje bendras kainų lygis siekia 143 proc. nuo ES vidurkio. Tai susiję su mokesčiais. Dideli akcizai, vartojimo mokesčiai, jie lemia didelį kainų atotrūkį. Yra įvairių akcizų dydžiai. Valstybėse, kuriose dideli akcizai kenkiančioms sveikatai prekėms  – tabakui ir alkoholiui –, matosi didelis bendras kainų lygis.

– Seimas padidino alkoholio, tabako ir degalų akcizus. Kiek brangesni degalai paveiks galutines prekių kainas?

– Mano koreliacijos rodo, kad 46 proc. tikimybė. Kylant degalų kainai kils bendras infliacijos lygis. Ką tai reiškia? 50 proc. įmonių gali kelti kainas, 50 proc. kainų gali nekelti. Aš manau, kad realybėje didesnė dalis įmonių kels kainas. Koreliacija rodo, kad įmonės žiūri į degalų kainų augimą priklausomai nuo vartojimo – 46 proc. Kuo stipresnis vartojimas, tuo labiau įmonės kels galutines kainas. Jeigu vartojimas ir gyventojų perkamoji galia atsigauna, tai turės pakankamai didelį poveikį kitoms prekėms.