EKSPERTAI ABEJOJA, AR ĮMANOMA ATGAUTI ŽALĄ IŠ „VILNIAUS PREKYBOS“ IR „MG BALTIC“

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) patvirtinus tyrimo dėl verslo grupių įtakos politikai išvadas ir paskelbus, jog valstybės ir „Vilniaus prekybos“ sukurta „Leo LT“ valstybei galėjo atnešti nuostolių, įmonės sukūrimo istoriją būtina tirti iš naujo bei peržiūrėti „MG Baltic“ sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“, mokesčių ekspertai kritiškai vertina pastangas kovoti dėl žalos, nes tai labai sunkiai įrodoma, rašo portalas 15min.lt.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad „MG Baltic“ sandoriai ir „Leo LT“ istorija valstybei galėjo padaryti „ne vieną šimtą milijonų eurų žalos“, todėl juos bus bandoma susigrąžinti.

„Dokumentus, rodančius, kaip buvo steigiamas „Leo LT“, visada galima analizuoti, tačiau ar tai padės nustatyti kokią nors žalą – sunkus klausimas“, – 15min. lt sako asociacijos „Investors‘ Forum“ Mokesčių grupės vadovas, profesinių paslaugų bendrovės „Ernst & Young“ partneris Kęstutis Lisauskas.

Anot jo, jei tuo metu galiojo tokie įstatymai ir pati valstybė buvo atsakinga už tai, bus sudėtinga nustatyti žalą.

NSGK ketina nupūsti dulkes ir nuo sandorio, kai „Vilniaus prekybos“ bendrovė įsigijo Vakarų skirstomuosius tinklus, o po to, pasididinę turto vertę, dividendais padengė sumokėtą sumą. Tai, kad įmonės pinigais buvo įsigyta įmonė, anot V.Bako, ir gali būti naujo tyrimo šerdis.

Tačiau pasak „Ernst & Young“ atstovo, jei įstatymai leido skelbti pardavimo konkursą, o teisėsaugai nebuvo kilę abejonių dėl to, tai dabar nupūsti dulkes nuo sandorio būtų ne taip lengva, rašo 15min.lt.

Premjero Algirdo Brazausko vadovaujama Vyriausybė 77 proc. VST akcijų paketą „Vilniaus prekybos“ bendrovei „NDX energija“ 2003 metų gruodį pardavė už 540 mln. litų.

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas mano, kad iš praeities klaidų galima pasimokyti rengiant naujus sandorius.

„Tačiau jei reikalausime ką nors kompensuoti, tai įsivelsime į ilgus teisminius ginčus, o rezultato nebus jokio“, – įsitikinęs mokesčių ekspertas.

Seimo Energetikos komisijos vadovas Virgilijus Poderys 15min.lt sako, kad galbūt komitetas turi daugiau informacijos apie tų laikų sandorius, kurie galėtų vesti į naujus tyrimus. Iš to, kas šiandien žinoma viešai, kol kas žalos klausimas yra labai abejotinas.

„Piniginius srautus įvertinti galima, čia su skaičiuotuvu galima paskaičiuoti, kokią naudą gavo investuotojas, įsigijęs VST ir dividendais pasidengęs kaštus, galima pasverti, ar nauda buvo proto ribose. Bet tik tiek. Lįsti į įmonės vidų aš nežinau, ar to reiktų“, – svarstė V. Poderys.

Lietuvos investuotojų asociacijos vadovas Vytautas Plunksnis yra paskaičiavęs, kad „Leo LT“ sandorį galima vertinti dvejopai – iš vienos pusės „NDX energija“ uždirbo šimtamilijoninį pelną, iš kitos – patyrė milijardinių nuostolių. Kai „Leo LT“ projektas buvo ant žlugimo ribos, valstybė iš privačios bendrovės išpirko VST akcijas už 680 mln. litų.

Kol VST priklausė „Maximos“ savininkams, įvairiais būdais šeimininkai išsimokėjo 700 mln. litų, todėl už „Leo LT“ akcijas gauta suma ir sudarė sandorio pelną. V. Plunksnio vertinimu, „NDX energijos“ valdytų VST akcijų vertė prieš įnešant jas į „Leo LT“ sudarė 2-3 mlrd. litų, todėl pasirinkę projektą su valstybe, o ne įmonės pardavimą, „NDX energija“ patyrė milijardinių nuostolių.