Ekspertai mano, kad savivaldybių ekonominė padėtis gali daryti įtaką rinkėjų apsisprendimui Savivaldos rinkimuose, ir didžiųjų miestų rezultatai galimai rodo, kad gyventojai yra patenkinti pastaruosius kelerius metus buvusia ekonomine savivaldybių situacija.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis teigė, kad rinkimuose nors ir nedaug, tačiau gali atsiskleisti ryšys tarp savivaldybių ekonominės situacijos bei rinkimų rezultatų.

„Rašiau disertaciją, kurioje matyti, kad ryšys tarp nedarbo ir to, kiek valdantieji gauna (balsų - ELTA) rinkimuose yra, tačiau kiek silpnokas. Kai kuriems tai gali atsiliepti, kai kuriems - ne. Bet kažkiek lemia (rezultatus - ELTA), kaip gerai žmonės gyvena. Ir ne šiaip gerai, bet lyginant bendrai su Lietuva, koks yra santykinis atotrūkis“, - Eltai sakė M. Jastramskis.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad dalyvaujant rinkimuose pasveriami įvairūs veiksniai, todėl pasakyti, ar vienas veiksnys svarbesnis už kitą - sudėtinga.

„Vieni gyventojai sureikšmina duobių skaičių, kiti pasipiktina per dideliu darželių užimtumu, tretiems tiesiog įdomus jų darbo užmokestis, kuris nebūtinai ar visiškai nepriklauso nuo savivaldybės sprendimų, dar kitiems yra įdomesnė politinė aplinka ir pažiūros, kurias atskiria nuo ekonominių rodiklių. Būtų labai sunku pasakyti, kad vienas ar kitas veiksnys yra svarbesnis priimant sprendimą už ką balsuoti. Greičiausiai tai - įvairiausių veiksnių kompleksas, kuris laike gali keistis“, - Eltai sakė N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, žiūrint į rinkimų rezultatus, valstybės mastu priimti sprendimai, pavyzdžiui, mokestinė reforma, savivaldybių rinkimams labai neatsiliepia.

„Iš miesto savivaldybės tikimasi lokalių sprendimų, susijusių su buitine gerove, savivaldybės įmonių skaidresne veikla, puikiai suprantant, kad savivaldybės meras atlyginimų nenustato. Tačiau yra savivaldybių, kuriose savivaldybė yra labai didelis darbdavys, o didžioji dalis darbo vietų yra sukuriama viešajame sektoriuje. Tose savivaldybėse politikai turi galių ir svertų tiek atlyginimų nustatymui, tiek darbo vietų kūrimui“, - teigė ekonomistas.

Ekspertai sutinka, kad didžiųjų miestų rinkimų tendencijos rodo, jog gyventojai kol kas galimai patenkinti ekonomine savo savivaldybių situacija.

„Ten, kur pokyčių tarybose ar mero kėdėse nėra, irgi signalizuoja, kad dauguma gyventojų buvo patenkinti tais ekonominiais pokyčiais, kuriuos stebėjo pastaruosius ketverius metus“, - teigė N. Mačiulis.

„Rinkimai taip rodo (kad gyventojai didžiuosiuose miestuose buvo patenkinti - ELTA). Dėl Panevėžio dar sunku kažką pasakyti, bet kituose miestuose, panašu, kad taip“, - pridūrė M. Jastramskis.

ELTA primena, kad pirmajame Savivaldos rinkimų ture buvo išrinkti 19 merų. Mero postą išlaikė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, Šiaulių miesto - Artūras Visockas, Druskininkų - Ričardas Malinauskas, Kauno miesto - Visvaldas Matijošaitis, Akmenės rajono - Vitalijus Mitrofanovas, Šalčininkų rajono - Zdzislav Palevič.

Po pirmojo turo Vilniaus miesto mero rinkimuose laimi dabartinis meras Remigijus Šimašius, Klaipėdos mieste pirmajame ture geriausiai pasirodė dabartinis meras Vytautas Grubliauskas, Panevėžio mieste lyderio pozicijas po pirmojo turo taip pat užima dabartinis meras Rytis Mykolas Račkauskas.