Tačiau įstatymai numato aiškią atsakomybės sistemą: už darbų kokybę atsako rangovas, už statybos proceso priežiūrą – techninis prižiūrėtojas ir projektuotojas. Be to, butų ir kitų patalpų savininkams užtikrinamos garantijos net ir tuo atveju, jei rangovas taptų nemokus.

Prisidėti gali kiekvienas gyventojas

Jei po renovacijos paaiškėja, kad darbai atlikti nekokybiškai, už defektus garantinio laikotarpio metu atsako statinio projektuotojas, rangovas arba statybos techninis prižiūrėtojas – priklausomai nuo to, kieno padaryti pažeidimai lėmė trūkumus. Pagal Statybos įstatymą, garantinis terminas negali būti trumpesnis nei penkeri metai matomiems darbams, dešimt metų paslėptiems statinio elementams ir dvidešimt metų, jei defektai buvo tyčia paslėpti.

Gyventojai yra apsaugoti ir tuo atveju, jei rangovas taptų nemokus arba bankrutuotų, – pirmus trejus metus po renovacijos galioja garantija, o defektų šalinimo užtikrinimo suma šiuo laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 proc. statinio kainos.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas primena, kad už atliekamų darbų kokybės priežiūrą atsakingas techninis prižiūrėtojas. Vis dėlto gyventojai, kurie kasdien mato renovacijos eigą, taip pat gali prisidėti prie sklandaus ir kokybiško projekto įgyvendinimo.

„Svarbu, kad gyventojai žinotų, kaip turi atrodyti statybvietė, tinkamai laikomos medžiagos. Pastebėjus trūkumų, juos būtina užfiksuoti nuotraukose, užrašyti datas, aplinkybes ir apie tai informuoti projekto administratorių. Jei jis ignoruoja pranešimus ar nesiima veiksmų, gyventojai turi teisę kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI) arba APVA“, – aiškino E. Petrauskas.

Kokybė vertinama ir renovacijos metu

Darbų kokybė vertinama ne tik proceso pabaigoje, bet ir visos renovacijos metu. Ekspertai reguliariai lankosi objektuose, tikrina, kaip įgyvendinamos investicijų plane numatytos priemonės, stebi statybininkų darbą. Dažniausiai fiksuojami smulkūs pažeidimai, kurie iš karto pašalinami: netinkamas medžiagų sandėliavimas, neapsaugotos statybinės medžiagos, trūkstami informaciniai stendai, nepašalintos šiukšlės ar ne vietoje palikti įrankiai.

Baigus statybos darbus, galutinę darbų kokybę ir atitiktį techniniam projektui vertina VTPSI sudaryta komisija. Jei pažeidimų nenustatoma, pasirašomas statybos užbaigimo aktas, kurį pasirašo visi komisijos nariai. Prieš išmokant valstybės paramą, APVA specialistai dar papildomai tikrina, ar įgyvendintos visos plane numatytos priemonės, ir įvertina jų kokybę.

E. Petrauskas pabrėžia, kad gyventojai ir patys kreipiasi dėl atliktų darbų kokybės – šiemet gauta apie 30 tokių pranešimų. Dažniausiai tai susiję su diskomfortu, patiriamu butuose keičiant langus, radiatorius, stiklinant balkonus ar atnaujinant inžinerines sistemas ir šiems darbams užsitęsus. Pagal šiuos pranešimus buvo atliktos devynios patikros, daugiausia dėl nebaigtų arba nekokybiškai atliktų darbų – ypač balkonuose, bendrose erdvėse ir butuose.

Išspręsti iškilusias problemas pirmiausia privalo darbų rangovas ir projekto administratorius, dirbdami kartu su techniniu prižiūrėtoju ir projekto vadovu. Jei susitarimo pasiekti nepavyksta, į procesą įsitraukia APVA atstovai.

Svarbu žinoti, kad renovacijos projektas laikomas užbaigtu tik tada, kai gyventojai neturi pagrįstų priekaištų dėl darbų kokybės.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.