Plačiau šia tema komentavo „Luminor“ vartojimo paskolų verslo plėtros vadovė Rūta Mylė.

– Kaip dažnai lietuviai taupo, palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais?

– Lietuviai yra taupymo čempionai. Mūsų atliktos apklausos duomenimis, kas penktas Lietuvos gyventojas reguliariai, kas mėnesį atideda daugiau nei 10 proc. savo pajamų. Tai yra labai sveikas finansinis įprotis. Tuo metu kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Estijoje – šis skaičius mažesnis: Latvijoje 14 proc., Estijoje – 17 proc. Lietuva taip pat pirmauja pagal mažiausią skaičių žmonių, kurie niekada netaupo – toks yra kas dešimtas gyventojas. Latvijoje netaupo 17 proc., o Estijoje – 15 proc.

– Kam lietuviai labiausiai taupo? O kam – latviai, estai?

– Pirmiausia taupome kažkam netikėtam, vadinamajai „juodajai dienai“. Kita taupymo sritis – ilgalaikiai tikslai: pradinė įmoka būsto paskolai, didesni pirkimai.

– Ar latviai ir estai turi tokius pačius tikslus kaip lietuviai?

– Lietuvoje daugiau gyventojų sugeba atsidėti pinigų nei Latvijoje ar Estijoje. Taip pat taupomos sumos dažniau būna didesnės. Lietuviai turi mažesnį finansinį avantiūrizmą.

– Ar mes taupome reguliariai? Ar tas taupymas stabilus?

– Kas penktas gyventojas taupo stabiliai ir reguliariai. Tų, kurie atideda tik tuomet, kai turi laisvų lėšų, yra 41 proc., t. y. du iš penkių gyventojų. Mes rekomenduojame ugdyti įprotį – geriau atsidėti mažas sumas, bet nuolat.

– Ar yra žmonių, kurie pagal jūsų apklausą visai netaupo? Kokie jų argumentai?

– Taip, tokių yra. Dažniausia priežastis – nelieka laisvų lėšų. Pinigai išleidžiami kasdienėms reikmėms ir turimiems įsipareigojimams.

– O kiek tokių žmonių yra?

– Tai maždaug kas dešimtas Lietuvos gyventojas: Lietuvoje – 11 proc., Latvijoje – 17 proc., Estijoje – 15 proc.

– Koks turėtų būti taupymas? Ar žmonėms pavyksta jo pasiekti? Anksčiau buvo sakoma, kad reikia susitaupyti apie tris savo atlyginimus kaip „finansinę pagalvę“. Ar žmonės tiek turi?

– Taupoma finansinei pagalvei, kuri turėtų sudaryti bent trijų atlyginimų dydžio sumą. Netekus darbo, tai leistų išgyventi bent tris mėnesius, o geriausiu atveju – pusę metų. Taip pat svarbu turėti santaupų kasdieniams netikėtumams: sugedus buitinei technikai ar šildymo katilui. Dažnai žmonės ateina skolintis būtent dėl to, kad neturi sukaupę „juodai dienai“. Dažniausiai tai – buitinės technikos ar šildymo įrangos gedimai, be kurių sunku išsiversti.

– Ar manote, kad mes jau mokame taupyti, ar dar turime kur pasitempti? Vis dėlto tie skaičiai nėra labai dideli – tik apie 20 procentų gyventojų taupo reguliariai.

– Taip, bet jei daugiau nei dešimtadalis gyventojų kas mėnesį atideda dalį pajamų, tai jau geras rodiklis. O pridėjus tuos 41 proc., kurie taip pat taupo, nors ir nereguliariai, turime 6 iš 10 gyventojų, kurie apskritai taupo.