EKSPERTŲ PROGNOZĖ: JAU ŠIEMET GYVENSIME GERIAU

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad infliacija Lietuvoje šiemet turėtų siekti mažiau nei 2 proc. Anot jos, geresnius finansinius laikus Lietuvos gyventojams prognozuoja ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Ministrės vertinimu, šiemet gyventojų pajamų augimas pinigų nuvertėjimo lygį viršys net kelis kartus. Tam įtakos turės didėjančios pensijos ir vidutinis gyventojų darbo užmokestis. Ar gyvensime geriau, pasakojo „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.

– Iš tiesų, statistika byloja, kad Lietuvos ekonomika stiprėja tarp Europos Sąjungos regiono. Mes esame TOP trejetuke pagal augimą, trečioje vietoje. Augimas yra ganėtinai stiprus, palyginus su kitom valstybėmis. Šiemet prognozė Lietuvos ekonomikai yra gan palanki. Tai nereiškia, kad visi pajus ekonomikos stiprėjimą vienodai, nes vienas iš pagrindinių leitmotyvų yra eksportas ir investicijos. Kiek keisis ir kokį poveikį tai turės atskirų namų ūkiams, priklauso nuo įvairių priežasčių: kuriame sektoriuje žmogus dirba ir kaip jis sprendžia savo finansines problemas bei ar turi tam tikrų įsipareigojimų finansiniame sektoriuje. Po didelės infliacijos, daug namų ūkių buvo susidūrę su išaugusiomis įmokomis už nekilnojamąjį turtą, kurios vis dar laikosi aukštame lygyje. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūsų nuomone, kam gyvenimas turėtų pagerėti? O kas pagerėjimo nepajus?

– Optimizmo suteikia mažesnė infliacija. Dabar Lietuvoje infliacija yra mažesnė nei Europos Sąjungos ar euro zonos vidurkis. Vidutiniškai perkamoji lietuvio galia turėtų stiprėti. Namų ūkiams, kurie turi įsipareigojimų ir vykdo įsipareigojimus, infliacija vis dar auga. Namų ūkiai, kurie neturi tokių įsipareigojimų, bet norėtų turėti, tai jiems sukaupti pradiniam įnašui yra ganėtinai sudėtinga. Namų ūkių skolinamasis Lietuvoje smarkiai sulėtėjo. Nuo pernai 8 proc. augimo iki dabar mažiau nei 6 proc. Būsto paskolų paklausa smarkiai sumažėjo, bet vartojimo paskolos auga. Tai rodo, kad ne tik pačios paskolos auga, bet ir poreikis tokioms paskoloms auga. Darbo užmokesčio augimas paliečia visus nevienodai ir gali turėti gan didelį atotrūkį priklausomai nuo profesijos, regiono ir kitų kriterijų.

– Verslininkai sako, kad dėl kylančių atlyginimų galime ir prisižaisti, ypač kalbant apie minimalios mėnesio algos didinimą. Ar jūs irgi įžvelgiate tokių rizikų?

– Be jokios abejonės, minimalios algos didinimas įpareigoja didėti ir visus kitus atlyginimus. Lietuvai, kurioje atlyginimai auga gan sparčiai ir sparčiau negu darbo našumas, gali turėti įtakos konkurencingumo praradimui.

Akcizų didinimas procentiškai liečia visas maisto prekes.

– Gyventojams, kurie uždirba mažiau, yra aktualu maisto kainos, bet valdžia ketina didinti akcizą degalams ir tai vienokia ar kitokia forma turi įtakos maisto kainoms. Ar nenutiks taip, kad kažkur lėtėjant infliacijai, maisto kainos gali ir toliau kilti?

– Niekas negali prognozuoti tam tikrų stichinių nelaimių, dėl kurių maisto pramonės, maisto prekių rūšių kainos gali pakilti. Pasaulinė statistika rodo, kad šiuo metu pasaulinio maisto kainų indeksas mažėja ir mažėja praktiškai visose kategorijose. Grūdų, aliejaus kainos mažėja, net ir cukraus, kurio kainos buvo labai išaugusios. Akcizų didinimas procentiškai liečia visas maisto prekes. Infliacija šiuo momentu nesukelia labai didelių problemų Lietuvai. Tam tikro intervalo judėti mes dar turim. Persistengti tikrai nereikia, nes tuomet netgi darbo užmokesčio augimas gali neapdengti perkamosios galios ir ypatingai namų ūkių, kurie neuždirba daug. Atitinkamai jų vartojimo krepšeliai, maisto prekės ir būtiniausios išlaidos sudaro didesnę dalį išlaidų, nei kitų namų ūkių.