FTMC jaunesnysis mokslo darbuotojas Kasparas Kižys ir FTMC inovacijų ir projektų vadovas Karolis Stašys dirba su šia inovacija.

„Tai yra metalo lydinio 3D atspausdintas elektroidas. Jo paviršiaus plotas yra apie 4 tūkst. mm². Mes jį aprengiame membrana ir viduje turime būtent tuos veikliuosius mikrobus. Juos modifikavę ir padengę tam tikromis nanodalelėmis, naudojame, kad generuotume elektrą. Kol kas kurį laiką bandėme iš cukrų, iš gliukozės, o kai įmerkėme į nuotekas, davė dar didesnį potencialą“, – sakė K. Kižys.

„Turime porą kibirų parsivežto džiaugsmo iš Vilniaus vandenų dėl kitų projektų ir pagalvojom, kad turime pabandyti“, – teigė K. Stašys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mes dabar turime pradinį modelį, kurį realiai dauginsim ir darysime komponentus iš jo didžiajam generatoriui. Manau, kad visa tai perspektyvos atžvilgiu bus labai didelis atradimas“, – kalbėjo K. Kižys.

Kiek šių generatorių reikėtų keturių asmenų šeimai, kad jie pilnai aprūpintų savo namus elektra?

„Čia toks suktas klausimas, kai kol kas turime tris. Teoriškai manau, kad reikėtų apie tūkstantį tokių komponentų, kurie yra palyginus nedidukai, užimtų maždaug kvadratinį metrą. Manau, kad jie puikiai generuotų, grubiai imant, į savaitė po 90 kilovatvalandžių“, – sakė K. Kižys.

Tokie skaičiai galėtų pakeisti ir saulės energiją, ir kitus energijos šaltinius. O kiek toks prietaisas kainuotų namų ūkiui?

„Skaičiavimai vis dar yra atliekami. Pradžioje mes tiesiog tikrinome patį konceptą. Ieškojome optimaliausių medžiagų. Čia aišku, yra naudojamos ganėtinai egzotinės medžiagos – nanodalelės, kurios leidžia pasiekti didelį našumą. Kaina turėtų nukristi, kai prasidės masinė gamyba ir gaminsime labai didelius elektroidus. Mūsų siekis, kad kaina būtų palyginama su saulės baterijomis, o geriausia, kad būtų ir pigesnė. Kilovato kaina turi būti pigesnė nei saulės baterijos“, – sakė K. Stašys.

Po kiek laiko šis prietaisas jau galėtų būti atgabentas žmogui į namus?

„Užsibrėžėme ambicingą tikslą – iki kitų metų gruodžio galėti pasiūlyti tokią sistemą pirmiesiems testuotojams“, – kalbėjo K. Stašys.

„Miestas generuoja daug atliekų. Ne tik žmonių, bet ir kačių bei šunų komponentai nueina į nuotekas. Vilniaus vandenų nuotekų valymo sistemos galėtų puikiai integruoti tokį daiktą ir galėtų bendradarbiauti. Mes numatome, kad fermos gali būti mūsų pirminiai klientai“, – teigė K. Kižys.

Kam kilo ši idėja – iš mėšlo gaminti elektrą?

Užsibrėžėme ambicingą tikslą – iki kitų metų gruodžio galėti pasiūlyti tokią sistemą pirmiesiems testuotojams.

„Pačios technologijos šeimininkas ir išradėjas yra Kasparas ir jo komanda. Jie sukūrė patį metodą. Pamatėme, kad rezultatas yra stulbinantis. Kai mūsų mikroorganizmai gauna tik cukraus, gyvybė – palaikoma. Tačiau nuotekose yra ne vien cukrų, yra baltymų, riebalų, mikroelementų. Tai iš tikrųjų yra rudasis auksas. Efektyvumas išauga labai smarkiai. Pamatėme, kad efektyvumas pasiekia tokį lygį, kad tai yra praktiškai pritaikoma ir gali būti naudinga“, – sakė K. Stašys.

Ar tiesa, kad šis projektas sulaukė jau ir pripažinimo?

„Kaip bebūtų keista. Planas yra nesustoti ties šiuo laimėjimu. Norime stebėti, kur veda mūsų tyrimai, kur veda mūsų technologijos pasiruošimo lygis ir ieškoti investuotojų toliau“, – kalbėjo K. Kižys.

„Reikia nebijoti fantazuoti. Tiek žmonėms, tiek mokslininkams reikia stengtis mąstyti inovatyviai. Kartais sprendimai gali būti labai netikėti ir labai šalia. Gal Lietuvai ir nebereikės statyti atominių elektrinių ir išsispręsime visas energetines bėdas panaudodami vien mūsų pačių atliekas“, – kalbėjo K. Stašys.