Praėjusiais metais net du trečdaliai visų Europos Sąjungos (ES) interneto vartotojų prekes pirko internetu, o Lietuvoje tokių pirkėjų – 44 proc., skelbia ES statistikos agentūra „Eurostat“.

Lietuva taip pat patenka į sąrašą šalių, kuriose internetu perkančių asmenų skaičius išaugo ryškiausiai, lyginant 2012 m. ir 2016 m. duomenis.

„Elektroninė prekyba Lietuvoje sparčiai populiarėja jau keletą metų iš eilės. Lietuvoje kuriasi vis daugiau elektroninių parduotuvių, taip pat atsiranda vis daugiau galimybių apsipirkti užsienio elektroninėse parduotuvėse – prekių įvairovė, draugiškesnės kainos, patogus apsipirkimas skatina vartotojus pirkti vis daugiau ir dažniau.   Reikia pastebėti, kad tokie aspektai, kaip patogus atsiskaitymo būdas, sklandus prekių grąžinimo procesas, galimybė rinktis prekės pristatymo būdą, operatyvus ir malonus pirkėjų aptarnavimas kuria gerąją patirtį, kuri vaidina toli gražu ne paskutinį vaidmenį sprendimo pirkti-nepirkti procese“, – elektroninės prekybos augimą Lietuvoje komentavo Gabrielius Bilevičius, „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.

Lietuvoje kuriasi vis daugiau elektroninių parduotuvių, taip pat atsiranda vis daugiau galimybių apsipirkti užsienio elektroninėse parduotuvėse – prekių įvairovė, draugiškesnės kainos, patogus apsipirkimas skatina vartotojus pirkti vis daugiau ir dažniau.

Visgi nors Lietuvoje pirkimo internetu būdas nuolat populiarėja, nuo Baltijos šalių mes vis dar šiek tiek atsiliekame. „Eurostat“ duomenimis, kuomet Lietuvoje pernai prekes internetu pirko beveik pusė interneto naudotojų, Latvijoje tokių – daugiau nei pusė, t. y. 54 proc., o Estijoje – net 63 proc.

Pasak G. Bilevičiaus, lietuviams vis dar svarbu pamatyti prekę „gyvai“ tam, kad galėtų įvertinti, ar dydis, spalva bei kiti aspektai, dėl kurių žmonės būtų linkę grąžinti prekę, atitinka jų poreikius. Dažnai lietuviai nesiryžta pirkti internetu baimindamiesi prarasti pinigus, ne visada pasitiki internetinėmis užsienio parduotuvėmis.

„Šios problemos vis dar aktualios, tačiau kasmet augantys pardavimai rodo, kad lietuvių pasitikėjimas elektronine prekyba taip pat auga. 2017 m. galime tikėtis, kad peržengsime šią 44 proc. ribą ir priartėsime prie savo kaimynių Baltijos šalių“, – teigė G. Bilevičius. 

Jau keletą metų tendencijos išlieka tos pačios – daugiausiai internetu buvo perkami drabužiai ir sporto prekės (61 proc.), kelionių paslaugos (52 proc.), ūkinės prekės (44 proc.), bilietai į renginius (38 proc.), knygos, žurnalai ir laikraščiai (33 proc.). G. Bilevičius taip pat pastebi, kad kasmet gruodžio viduryje vis intensyvesnė tampa ir šventinė prekyba, kuomet žmonės siunčiasi pirkinius sau arba kaip dovaną artimiesiems.

„Eurostat“ duomenimis, aktyviausiai internetinėje erdvėje perka 25-34 m. vartotojai, kurie sudaro 75 proc. visų interneto naudotojų. Pastebima, kad elektroniniu būdu daugiausia linkę pirkti dirbantys bei aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai. 

Kaip ir Lietuvoje, lyginant 2012 m. ir 2016 m. duomenis, internetu perkančiųjų skaičius taip pat ryškiai išaugo Čekijoje, Airijoje, Vengrijoje, Ispanijoje, Italijoje bei Slovakijoje.