T. Biliūno / BNS nuotr.

ENERGETIKŲ DĖMESYS PERNAI IR ŠIEMET – SINCHRONIZAVIMUI, „HARMONY LINK“ IR JŪRINIAM VĖJUI

2024-01-02 09:41
Giedrius Gaidamavičius, BNS

Po energetikos krizės paženklintų 2022-ųjų pasibaigę 2023 metai buvo stabilizavimo energetikoje metai, teigia daugelis BNS kalbintų sektoriaus atstovų.

Energetikos pareigūnai, ekspertai bei rinkos dalyviai tarp svarbiausių 2023 ir 2024 metų įvykių išskyrė Baltijos šalių susitarimą dėl ankstesnės elektros tinklų sinchronizavimo su Europa datos 2025-ųjų vasarį, vėjo parkų Baltijos jūroje vystytojų konkursus, elektros jungties „Harmony Link“ alternatyvą sausumoje bei atsinaujinančios energetikos plėtrą.

„Karas tęsiasi, bet Rusijos energetinė įtaka Europai yra suvaldyta ir tie smūgiai, kuriuos mes patyrėme, išsikvėpė“, – BNS teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.

„Po 2022 metų didžiulio energetinio šoko viskas palaipsniui buvo nukreipta į grįžimą prie normalių kainų, kiek tai yra įmanoma vykstant karui, normalių procedūrų ir prie kitų daugiau ar mažiau normalesnių tendencijų, kurios turbūt energetikoje susiklostė visame pasaulyje“, – BNS sakė Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas.

Daugiau nei 1 tūkst. sektoriaus įmonių sukurta pridėtinė vertė 2022 metais augo 79 proc. ir sudarė 2,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Tačiau šių įmonių pajamos per 11-ka 2023-ųjų mėnesių smuko 20,5 proc. Elektros ir dujų vartojimas pernai kiek smuko, tačiau elektros gamyba augo.

Po 2022 metų didžiulio energetinio šoko viskas palaipsniui buvo nukreipta į grįžimą prie normalių kainų, kiek tai yra įmanoma vykstant karui (...)

Sutarta konkreti sinchronizavimo data

2023-ųjų rugpjūčio pradžioje po ilgų diskusijų Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bei sistemų operatoriai susitarė dėl paankstintos sinchronizavimo datos – 2025 metų vasarį. Gruodį tai įtvirtinta Europos Komisijos (EK) bei už energetiką atsakingų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų deklaracijoje.

Lietuva sinchronizuotis su kontinentine Europa anksčiau siekė jau 2024 metų vasarį, tačiau už energetiką atsakingi šalies pareigūnai susitarimą dėl konkrečios datos laiko politiniu Vilniaus laimėjimu.

„Sugebėjome tą procesą maksimaliai paspartinti ir užfiksuoti konkrečią datą. Jeigu mes būtume paskelbę apie išėjimą iš BRELL (veikimą rusiškoje elektros sistemoje reglamentuojanti Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos operatorių sutartis – BNS) 2025 metų rugpjūtį, sinchronizacija būtų nusikėlusi į 2026 metus“, – BNS teigė D. Kreivys.

„Estai ir latviai (ankstesnį – BNS) susitarimą traktavo taip, kad (sinchronizavimas – BNS) 2025-ais yra 2025-ųjų pabaiga, o žiūrint į konkrečius žingsnius mes kartais nematydavome entuziazmo ta kryptimi judėti sparčiau“, – pridūrė ministras.

Dėl sinchronizavimo 2024-aisiais dvejojusios Latvija ir ypač Estija nuolat kartojo, kad reikia įvertinti jos poveikį sistemos stabilumui, nuogąstavo, jog atsijungus nuo bendros su Rusija ir Baltarusija sistemos vartotojams gali pabrangti elektra, o Lietuvos motyvus energetikoje anksčiau atsikratyti Rusijos įtakos laikė politiniais.

Bandydama įtikinti kaimynines šalis sinchronizuotis greičiau, Lietuva balandį surengė izoliuoto darbo bandymą – šalies elektros tinklas apie 10 val. buvo atjungtas nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir pirmą kartą istorijoje veikė savarankiškai. Jam pavykus Vilnius netgi svarstė vienašališkai pasitraukti iš BRELL sutarties. Kai kurie ekspertai tai vadino Lietuvos valdančiųjų „politiniu blefavimu“, susijusiu su 2024 metų Seimo rinkimais.

Dabar Baltijos šalys atsisakyti pratęsti BRELL sutartį visos kartu ketina šių metų rugpjūtį – likus pusmečiui iki sinchronizavimo.

„Harmony Link“: iš jūros į sausumą

Energetikos pareigūnai tikina, kad pasirengimas sinchronizavimui vyksta sklandžiai. 2023-aisiais pradėjo veikti momentinį energijos rezervą netikėtos grėsmės atveju turintys užtikrinti keturi 200 megavatų (MW) bendros galios baterijų parkai, į Alytaus ir Telšių pastotes atgabenti ir pradėti montuoti sinchroniniai kompensatoriai.

Juos prie tinklo planuojama prijungti pavasarį, trečią tokį įrenginį šiemet taip pat planuojama atgabenti ir pastatyti Vilniaus rajone esančioje Neries pastotėje.

Tačiau pernai aklavietėje buvo atsidūręs didžiausias ir vienu svarbiausiu laikomas Baltijos šalių energetinės integracijos su Europa projektas – Lenkiją ir Lietuvą sujungsiantis jūrinis prekybos kabelis „Harmony Link“. Rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus 680 mln. eurų biudžetą abiejų šalių tinklų operatorės pavasarį nutraukė konkursus. Rugpjūtį „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis interviu BNS teigė, jog dėl to kabelis gali būti užbaigtas tik kito dešimtmečio pradžioje.

Lapkritį paskelbta apie planus kabelį jūroje pakeisti į jungtį sausumoje – pigesne alternatyva, kurią būtų galima įgyvendinti dar 2028 metais, o didžioji jos dalis būtų tiesiama greta europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“. Dėl to gruodį sutarė EK, Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ministrai.

„Harmony Link" projekte po truputį yra įgaunamas aiškumas ir jeigu pavyks projektą sudėlioti taip, kaip mes jį dabar matome, tai galėtume sutaupyti nemažai pinigų“, – BNS kalbėjo „Litgrid“ vadovas R. Masiulis.

Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) vadovas Martyno Nagevičiaus, sprendimas dėl „Harmony Link“ svarbus ir atsinaujinančios energetikos projektų vystytojams, kuriems jungtis atvertų kelius į Vakarų Europos elektros rinką.

„Nutrauktas „Harmony Link“ projekto konkursas iš dalies padarė neigiamą įtaką atsinaujinančiai energetikai, nes tuomet (vystytojams – BNS) būtų labiau komplikuota modeliuoti ateities elektros poreikį (...) iki 2030-ųjų metų, ir sunkiau gauti finansavimą vėjo ir saulės elektrinių projektams“, – BNS teigė M. Nagevičius.

Pasak R. Masiulio, atlikti galutinius „Harmony Link“ alternatyvos sausumoje skaičiavimus ir patvirtinti galutinį investicinį sprendimą planuojama pirmąjį šių metų pusmetį. Šiemet kartu su lenkais tikimasi paskelbti ir naujus rangovų konkursus.

Augantys atsinaujinančios energetikos pajėgumai

2023-uosius pašnekovai vadina atsinaujinančios energetikos šuolio metais: užbaigta ir planuojama daug naujų saulės ir vėjo jėgainių, pajudėjo jūrinio vėjo parko projektas, toliau daugėjo gaminančių vartotojų.

„Sakyčiau, kad (atsinaujinančios energetikos lūžis – BNS) įvyko dabar, nes šiais metais padedami visi pamatai. Projektai bus įgyvendinti 2024-aisiais, daugiau jų – 2025–2026-aisiais, bet šie metai padėjo visam tam pagrindą ir tai jau yra negrįžtamumas. Lietuva bus atsinaujinančių energetikos išteklių šalis ir pilnai iš jų pasigamins elektros energiją“, – BNS teigė R. Masiulis.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, 2023 metų gruodį saulės ir vėjo elektrinių įrengtoji galia siekė beveik 2,3 gigavato (GW), arba beveik 49 proc. daugiau nei 2022-aisiais. Saulės jėgainių įrengtoji galia per metus augo 80 proc., vėjo – 29 proc. Visgi tai yra mažiau nei 2022 metais, kai ji augo 73 proc.

Agentūra skelbia, kad Lietuva 2023 metais pasigamino 46,4 proc. suvartojamo elektros kiekio – 10,4 proc. punkto daugiau nei 2022-aisiais. Vis dėlto pernai pirmą kartą nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo buvo 11 dienų, kai elektros gamyba bent vieną valandą viršydavo galutinį suvartojimą.

„Kitais metais (2024 metais – BNS) mes tikimės, kad tai skaičiuosime ne valandomis, o dienomis“, – teigė D. Kreivys.

Tolesnės atsinaujinančios energetikos plėtros, nors ir kiek lėtesnės, tikimasi ir 2024 metais. LEA prognozuoja, kad saulės ir vėjo įrengtoji galia šiemet augs atitinkamai 76 proc. ir 16 proc., o sudėjus kartu – beveik 43 proc. iki 3,2 GW.

Kalbant apie vėjo energetikos projektus, besibaigiančius 2024 metais, jų statistika turėtų būti nebloga, bet 2025 metais bus dar geresnė.

„Nemanau, kad 2024-ieji bus tokie greiti, kaip buvo 2023 metai, nes šiek tiek pasikeitė ekonominės sąlygos. Iš esmės labai didelė dalis tų, kurie norėjo ir galėjo pasistatyti saulės elektrines, jie jas pasistatė 2023 metais. 2024 metais jų bus mažiau. (...) Kalbant apie vėjo energetikos projektus, besibaigiančius 2024 metais, jų statistika turėtų būti nebloga, bet 2025 metais bus dar geresnė“, – BNS kalbėjo M. Nagevičius.

Augant atsinaujinančios energetikos pajėgumams šiais metais laukiama ir spartesnės elektromobilių įkrovimo tinklo plėtros.

„Dabar klausimas, kai mes turėsime tą ženkliai platesnį viešos įkrovos tinklą, ar įsibėgės elektromobilių skaičius“, – BNS svarstė elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.

Kalbėdami apie 2024 metus BNS kalbinti ekspertai ir rinkos dalyviai pažymėjo, jog dabar atėjo laikas rūpintis ne tik elektros gamybos pajėgumais, bet ir jos panaudojimu gaminant energijos produktus, tarp jų ir vandenilį, tinklo balansavimu bei jo lankstumu.

„Jeigu kalbame apie atsinaujinančių išteklių plėtrą (...), paraleliai jau dabar turime pradėti labai aktyviai ieškoti pritaikomumo tam pačiam vandeniliui, kaip aktyviai plėtosime tinklo balansavimą, baterijas, tą patį vandenilį, e. degalus, ir ieškoti labai praktinio pritaikymo, kaip įtrauksime verslus, gyventojus“, – BNS sakė elektros tiekėjos „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.

Jūrinis vėjas: skandalų lydėti, tačiau reikšmingi žingsniai

„Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su partnere „Ocean Winds“ 2023-aisiais laimėjo pirmąjį komerciniais pagrindais Lietuvos rengtą 700 MW galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursą – už teisę vystyti šį projektą jos pasiūlė 20 mln. eurų vystymo mokestį. Antrojo aukciono dalyvė buvo minimalų 5 mln. eurų mokestį pasiūliusi Lenkijos koncerno „Orlen“ bendrovė „Orlen Neptun“.

„Pirmojo jūrinio parko apimtis prilygsta dešimčiai „Independence“ (laivų – BNS). Tai yra tokio dydžio, kompleksiškumo ir pinigų verte milžiniškas projektas, kuriam atlikti ir įgyvendinti laiku ir kokybiškai reikia padėti labai daug pastangų, pritraukti labai didelių resursų – ir finansinių, ir intelektinių, ir technologinių“, – BNS teigė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.

Vis dėlto pirmojo jūrinio vėjo parko konkurso sąlygos bei rezultatai viešojoje erdvėje sulaukė kritikos. Dalis verslo atstovų teigė, jog konkursas buvo parengtas vienai įmonei, konkurencija tebuvo simbolinė, o nugalėtojo pasiūlytas 20 mln. eurų vystymo mokestis, proporcingas vienam išvystytos galios megavatui, yra mažesnis nei kitų šalių aukcionuose.

Be to, dalis susidomėjimą konkursu rodžiusių, tačiau jame nedalyvavusių įmonių kritikavo pakeistą dviejų konkursų – be valstybės pagalbos ir su ja – eiliškumą, didelius reikalavimus bei per trumpus terminus pateikti dokumentus ir gauti parko statybai reikalingus leidimus.

Savo ruožtu energetikos ministras D. Kreivys konkursą laikė sėkmingu, tvirtino, kad jo sąlygos valstybei buvo vienos geriausių Europoje, o reali konkurso nauda Lietuvai esą siekia daugiau nei 0,5 mlrd. eurų – tiek, kiek, jog teigimu, konkurso nugalėtojas pats turės išleisti būsimo parko infrastruktūrai.

„Realiai jeigu tas projektas tiesiog būtų atiduotas valstybinei energetikos įmonei, manau, kad to pykčio galbūt būtų buvę ir mažiau“, – svarstė M. Nagevičius.

Vis dėlto pašnekovai sutaria, kad pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje konkursas, nepaisant jį lydėjusios kritikos, buvo svarbus žingsnis link energetinio Lietuvos savarankiškumo.

„Tai yra svarbus žingsnis link mūsų elektros generacijos savarankiškumo ir galiausiai žingsnis, kad nebeimportuotume elektros iš kitų šalių, o turėtume didesnius generavimo pajėgumus, galiausiai pasiektume tą tikslą patiems pasigaminti visą elektros energiją, kurios reikia“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Tai yra svarbus žingsnis link mūsų elektros generacijos savarankiškumo ir galiausiai žingsnis, kad nebeimportuotume elektros iš kitų šalių.

Nepaisant sudėtingos situacijos pasaulinėje jūrinio vėjo rinkoje, planuojama, kad antrasis konkursas dėl teisės vystyti dar vieną 700 MW galios vėjo parką Baltijos jūroje bus paskelbtas, kaip ir suplanuota, sausio 15 dieną. Tikimasi, kad jame dėl patrauklesnių sąlygų dalyvaus daugiau dalyvių nei pirmajame.

„Jūrinės vėjo energetikos prasme laikotarpis visame pasaulyje yra prastas. Aš net suprasčiau, jeigu tas konkursas būtų šiek tiek atidėtas, pavyzdžiui, metams. Bet jeigu konkurse bus dalyvaujančių, o konkurencija realiai vyks ir konkursas įvyks, tai tada gerai – anksčiau turėsime antrąjį parką“, – sakė M. Nagevičius.

Kritika nepriklausomų tiekėjų reguliavimui

Dėl energetinės krizės padarinių bei nepriklausomiems elektros tiekėjams sugriežtintų reikalavimų 2023 metais iš liberalizuojamos rinkos pasitraukė du smulkūs jos dalyviai – „Biršono elektra“ bei „EGTO energija“. Finansinės sankcijos taip pat buvo paskirtos ir 2022 metais pačiame energetinės krizės įkarštyje įsipareigojimų klientams nesugebėjusiai vykdyti ir veiklą nutraukusiai „Perlas Energijai“.

BNS kalbinti ekspertai mano, kad nepaisant to, jog nepriklausomų tiekėjų rinkoje liko tik trys stambūs žaidėjai – Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybinių koncernų bendrovės – tarp jų vyksta aktyvi konkurencija.

„Mes matome, kad gyventojai, ar dėl to, kad jiems tai pasidarė aktualiau, ar dėl to, kad yra daugiau informacijos, tikrai pradėjo reaguoti ir pradėjo keisti tiekėjus remdamiesi kainos faktoriumi. Šiuo atveju jie tikrai rinkosi skirtingai nei prieš metus ir rinkosi tuos tiekėjus, kurie siūlė mažiausias kainas“, – BNS teigė Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė Agnė Bagočiutė.

Vis dėlto nepriklausomų elektros tiekėjų „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ vadovai išskyrė 2023 metų balandį priimtas pataisas, uždraudusias tiekėjams sutartyse su buitiniais vartotojais bei mažomis įmonėmis numatyti jų nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ar netesybas.

Įmonių vadovai sako, jog tokie pakeitimai neleidžia tiekėjams apsidrausti nuo rizikų, siūlyti vartotojams ilgalaikes fiksuotos kainos sutartis, apriboja galimybes investuoti į naujus gamybos pajėgumus, o esą dėl tokio reguliavimo Lietuvoje artimiausiu nepasirodys nauji rinkos žaidėjai.

„Nė vienas rinkos dalyvis neis į tiekimo rinką negalėdamas užsitikrinti arba turėti tam tikro saugumo dėl savo investicijų“, – teigė „Elektrum Lietuvos“ vadovas M. Giga.

Nukritus energijos išteklių kainoms pernai liepą Vyriausybė panaikino metus mokėtas kompensacijas už elektrą buitiniams vartotojams, nuo šių metų nebeliko ir kompensacijų už gamtines dujas. „Elektrum Lietuvos“ vadovas mano, kad elektros kompensacijų reikėjo atsisakyti jau anksčiau.

„Energetinė krizė iš tikrųjų galbūt atvėrė langą arba labiau suteikė pateisinimą politikams vis labiau kištis į rinką. Atrodo, kad politikai sako – mes čia giname vartotoją ir dėl to galime daryti ženkliai daugiau arba net greitai keisti įstatymus“, – pabrėžė M. Giga.

Energetinė krizė iš tikrųjų galbūt atvėrė langą arba labiau suteikė pateisinimą politikams vis labiau kištis į rinką.

Klaipėdos SGD terminalui – Lietuvos vėliava

„Klaipėdos nafta“, kuri sausio 10 dieną taps „KN Energies“, sausio mėnesį ketina pasirašyti sutartį su Norvegijos bendrove „Hoegh LNG“, pagal kurią gruodį už 153,5 mln. JAV dolerių (be PVM) išpirks SGD terminalo laivą-saugyklą „Independence“ – laivas bus registruojamas Lietuvos jūrų laivų registre, gruodį jame bus iškelta Lietuvos vėliava.

„Vėliavos iškėlimas yra naujiena, nes mūsų kukliame lietuviškame laivyne tokio tipo laivo ir įrenginio nebuvo“, – BNS teigė „Klaipėdos naftos“ vadovas Darius Šilenskis.

Jo teigimu, be simbolinio vėliavos iškėlimo „Independence“ išpirkimas leis maždaug trečdaliu sumažinti bendrovės sąnaudas. Klaipėdos SGD terminalui išliekant pagrindiniu regiono dujų tiekėju D. Šilenskis sako, jog iki 2033 metų rezervavus ilgalaikius pajėgumus laivo užimtumas išliks panašus beveik dešimtmetį.

Gegužę–birželį viename Pietų arba Vakarų Europos uostų planuojama remontuoti „Independence“ – tuo metu Lietuva dujomis apsirūpins per dujotiekį su Lenkija ir iš Inčukalno saugyklos. Taip pat tikimasi, kad pavasarį pradės veikti spalį pažeistas Suomiją ir Estiją jungiantis dujotiekis „Balticconnector“, per kurį dujos Lietuvą galės pasiekti ir iš Suomijos Inku terminalo.

Sausio pradžioje Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų patvirtinti beveik 158 mln. eurų atnaujintą vartotojų permokos bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) grąžinimo grafiką. Atlikusi auditą rudenį Valstybės kontrolė konstatavo, kad 2018–2021 metais susidariusios sumos grąžinimas iki 2036-ųjų buvo nustatytas be aiškių kriterijų. Todėl dabar reguliuotojas siūlo šias lėšas gyventojams grąžinti iki 2026 metų vidurio, o įmonėms – iki 2031 metų pabaigos.

Šiemet Seime taip pat planuojama patvirtinti Energetikos ministerijos parengtą atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją.

Atsinaujinančios energetikos konfederacijos prezidentas M. Nagevičius sako, kad rudenį įvyksiantys Seimo rinkimai bent jau atsinaujinančios energetikos srityje neturėtų sukelti pokyčių.

„Galėčiau spėti, kad atsinaujinanti energetika po rinkimų, kad ir kaip jie pasibaigtų, tikrai nesulėtės – ar juos laimėtų valdančiosios partijos, ar kitos nei yra dabar valdžioje, turėtų viskas būti gerai“, – teigė M. Nagevičius.

Energetikos ministras D. Kreivys tikisi, kad po rinkimų šioje srityje bus išlaikytas tęstinumas.

„Turbūt kitos krypties nėra – yra labai aiškus dekarbonizacijos tikslas. Turbūt visi norime, kad elektra, kuri ateityje bus pagrindinis energijos šaltinis, būtų gaminama Lietuvoje“, – teigė D. Kreivys.

LEA duomenimis, vidutinė didmeninė elektros kaina biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje pernai iki gruodžio 10 dienos siekė 99 eurus, arba 2,3 karto mažiau nei 2022-aisiais, tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške – 42,5 euro, arba beveik 70 proc. pigiau nei užpernai.

Agentūra prognozuoja, kad šiais metais didmeninės elektros ir dujų kainos turėtų išlikti panašios į buvusias 2023-ais. Pašnekovų teigimu, mažesnių elektros kainų leidžia tikėtis saulės ir vėjo energetikos plėtra ir nauji jos projektai, tačiau pastarieji metai parodė, kad visada išlieka išorinių faktorių grėsmė.

„Išorinių iššūkių visada gali būti. Niekas negali prognozuoti, kokie įvyks konfliktai ar kokios technogeninės avarijos gali sutrukdyti tiekimo grandines. (...) Kažkokių labai pavojingų dalykų aš neįžiūriu, bet žinoma, viską gali pakeisti ir vienas incidentas ar konfliktas“, – reziumavo T. Janeliūnas.

Mažėjo elektros ir dujų vartojimas, augo elektros gamyba

1285-ių elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo įmonių 2022 metais sukurta pridėtinė vertė siekė apie 1,457 mlrd. eurų (to meto kainomis), arba 79 proc. daugiau nei 2021-aisiais, ji sudarė 2,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (61,3 mlrd. eurų) – 0,8 proc. punkto daugiau nei 2021-aisiais, rodo Valstybės duomenų agentūros BNS pateikti duomenys.

Pasak jų, energetikos sektoriaus įmonių pajamos per 11 praėjusių metų mėnesių siekė 3,172 mlrd. eurų (to metu kainomis) ir buvo 20,5 proc. mažesnės nei tuo pat laiku 2022-aisiais (3,988 mlrd. eurų).

Preliminariais LEA duomenimis, faktinis elektros suvartojimas pernai mažėjo 3 proc. iki 11,8 TWh, dujų – 1,9 proc. iki 15,3 TWh.

„Litgrid“ skaičiavimais, per devynis 2023-ųjų mėnesius, palyginti su tuo pat metu užpernai, elektros gamyba Lietuvoje augo 22,6 proc. iki 3,9 TWh. „Amber Grid“ duomenimis, per šį laiką į šalies dujų sistemą buvo transportuota 28,8 TWh dujų (be tranzito į Kaliningrado sritį) – 2,7 proc. mažiau, iš jų 67 proc. perduota į kitas Europos Sąjungos šalis.