Iki 2026-ųjų Lietuva Komisijai yra įsipareigojusi įgyvendinti tris mokesčių sistemos keitimo rodiklius, kurių neįvykdžius šalis netektų apie 400 mln. eurų europinių lėšų – tiesa, galutinė lėšų suma, pasak ministro, priklausytų ir nuo EK skaičiavimo metodikos.

„Nėra šitame rodiklyje kainos vieno mokesčio, antro įstatymo, trečio pasiūlymo, nėra jie paskirstyti – tie mokestiniai pakeitimai, kuriuos mes įsipareigojome padaryti, jie siekia labai konkrečių tikslų – ir horizontalaus, ir vertikalaus teisingumo, ir suartinimo apmokestinimo sąlygų tarp skirtingų asmenų, gaunančių pajamas vienokiu ar kitokiu būdu, ką mes ir pasiūlėme gyventojų pajamų mokesčio įstatyme“, – žurnalistams penktadienį sakė R. Šadžius.

Ministro teigimu, galutiniai sprendimai po diskusijų bus priimti parlamente, tad kol kas nėra aišku, koks mokesčio dizainas bus pristatomas Komisijai.

„Vyriausybė savo poziciją pateikė ir aš susilaikyčiau nuo konkrečių prognozių, nes jų tiesiog negaliu padaryti, kol nėra galutinių svarstymų rezultatų“, – tikino jis.

Nėra šitame rodiklyje kainos vieno mokesčio, antro įstatymo, trečio pasiūlymo, nėra jie paskirstyti.

R. Šadžius pakartojo besitikintis, kad parlamento priimti galutiniai sprendimai bus „racionalūs“ ir „išmintingi“.

Nors NT mokestį keisti siūlanti Finansų ministerija teigė, kad pirmąjį asmens būstą reikėtų apmokestinti mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų jo „grindų“, sprendimą dėl konkrečios kartelės ir tarifų intervale nuo 0,1 iki 1 proc. paliekant savivaldybėms, koalicinė taryba šį trečiadienį paskelbė, kad šio siūlymo atsisako.

Tuo metu viso ne pagrindinio gyventojų būsto vertes kol kas ir toliau ketinama sumuoti bei apmokestinti nuo 50 tūkst. eurų „grindų“ vienam asmeniui.

Tiesa, toliau dėl nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimų turės spręsti Seimas, atsižvelgdamas į Biudžeto ir finansų komiteto sprendimą – šis balsuoti dėl pakeitimų planuoja ateinantį pirmadienį.

Dabar neapmokestinama riba visiems gyventojų NT objektams siekia 150 tūkst. eurų nuo bendros jų vertės, tarifai – nuo 0,5 iki 2 proc.

Pagal Vyriausybės siūlymą, kurį pirmu balsavimu palaikė Seimas, pajamas iš pirmojo būsto apmokestinimo siūlyta skirti savivaldybėms, mokestį už antrą, trečią ir likusius nekomercinius NT objektus – iki 2030-ųjų skirti į Gynybos fondą.

ELTA primena, kad šiuo metu Seimo komitetuose svarstoma Vyriausybės mokesčių pertvarka, kurią priimti ketinama iki pavasario sesijos pabaigos.

Pirmą balsavimą parlamente įveikė ne tik NT mokesčio pakeitimai, tačiau ir pelno, gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčiai, naujų draudimo ir „cukraus“ mokesčių įvedimas.

Mokesčių pertvarką priimti planuojama iki pavasario sesijos pabaigos, kad pokyčiai įsigaliotų nuo 2026-ųjų.