Siekdama viešinti ES paramą ir jos galimybes žuvininkystės sektoriui, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) organizuoja informacinius seminarus, kuriuose pristatomos įvairios Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos paramos priemonės. Toks viešinimo renginys vyko ir šį mėnesį Aleksandro Stulginskio universitete.
Siekia didinti energijos efektyvumą
Statistikos duomenimis, Lietuvos akvakultūros sektorius per metus išaugina vidutiniškai daugiau nei 4 tūkst. t produkcijos. Tam, kad ši ūkio sritis ir toliau liktų gyvybinga ir konkurencinga, būtinas efektyvus išteklių naudojimas, veiklos procesų optimizavimas ir tobulinimas, akvakultūros įmonių modernizavimas. Būtent tam ir yra skirtos antrojo ES prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonės, kuriomis siekiama skatinti tvarios akvakultūros plėtrą.
Prisidėti prie mažesnės aplinkos taršos, visų pirma, galima tausojant energiją. ŽŪM specialistai A.Stulginskio universitete pristatė šiam tikslui skirtą priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančioji energija“.
„Šia priemone akvakultūros įmonės skatinamos investuoti į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir raginamos taip pertvarkyti veiklą, kad joje būtų naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai“, – teigė šią priemonę seminare pristačiusi ŽŪM Žuvininkystės departamento ES paramos skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Bražinskaitė.
Jos teigimu, tikimasi, kad šios priemonės projektams 2017 m. paraiškoms priimti skirti 2 mln. eurų investicijų prisidės prie akvakultūros įmonių efektyvesnių energijos vartojimo įpročių formavimo ir padės panaudoti atsinaujinančios energijos potencialą. Kvietimas teikti paraiškas finansuoti projektus pagal šią priemonę vyksta nuo balandžio 18 d. ir tęsis iki birželio
16 d. Didžiausia galima paramos suma vienam projektui – 75 tūkst. eurų.
Padės modernizuoti akvakultūros ūkius
Labai mažų, mažų ir vidutinių akvakultūros įmonių konkurencingumui ir gyvybingumui didinti skirta dar viena antrojo ES prioriteto priemonė „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“. Pagal ją yra remiamas akvakultūros produkcijos ir auginamų rūšių įvairinimas, akvakultūros ūkių modernizavimas ir kt. veiklos.
„Priemonė padeda didinti akvakultūros įmonių gyvybingumą ir konkurencingumą, modernizuojant akvakultūros ūkius, įskaitant darbuotojų darbo bei saugos sąlygų gerinimą. Be to, priemone finansuojamas ir gyvūnų sveikatą bei gerovę didinančios įrangos, pavyzdžiui, apsaugančios ūkius nuo laukinių plėšrūnų, pirkimas. Remiamos iniciatyvos, kuriomis gerinama akvakultūros produktų kokybė ar kuriama pridėtinė vertė, įvairinamos akvakultūros įmonių pajamos, plėtojant papildomą veiklą“, – priemonės remiamas veiklas susirinkusiems seminaro dalyviams dėstė L.Bražinskaitė.
Minėtosios priemonės lėšos taip pat gali būti naudojamos esamų akvakultūros tvenkiniams ir lagūnoms atkurti iš jų pašalinant dumblą arba dumblo nusėdimo prevencijai. Iš viso akvakultūros priemonėms 2017 m. yra skirta 11 mln. eurų, iš jų 2 mln. eurų numatyta skirti projektams, kurie bus įvykdyti pagal supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles.
Didžiausia suma, kurią įmonės gali gauti pagal priemonę, yra 500 tūkst. eurų. Labai mažos, mažos ir vidutinės akvakultūros įmonės savo projektams įgyvendinti galės sulaukti iki 50 proc. išlaidų dydžio siekiančio finansavimo, o didesnės įmonės gali pretenduoti į iki 30 proc. siekiančią paramą nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Paraiškos pagal priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ priimamos iki birželio 16 d.
Skatins perdirbimą
Skaičiuojama, kad mūsų šalyje per metus perdirbamos žuvininkystės produkcijos kiekis siekia net 100 tūkst. t. Postūmį šiam sektoriui vystyti taip pat duoda ES investicijos.
Penktojo ES prioriteto priemonė „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ būtent ir remia tas investicijas į žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimą, kurios prisideda prie energijos taupymo arba poveikio aplinkai mažinimo, įskaitant atliekų apdorojimą, taip pat gerina saugos, higienos, sveikatos ir darbo sąlygas. Be to, priemonės lėšos skiriamos ir pagautų žuvų, kurios negali būti skirtos žmonėms vartoti, laimikiui perdirbti ir dėl pagrindinės perdirbimo veiklos susidarančioms atliekoms perdirbti, taip pat su ekologinės akvakultūros produktų perdirbimu susijusiomis investicijomis. Numatoma remti tokias investicijas, kurios padeda sukurti naujus ar patobulinti esamus produktus, procesus ir valdymo bei organizavimo sistemas.
Minėtajai priemonei įgyvendinti 2017 m. numatyti 3,4 mln. eurų, o didžiausia galima paramos suma vienam projektui siekia 400 tūkst. eurų. Priemonė „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ gali padengti 50 proc. finansuoti tinkamo projekto išlaidų. Likusios išlaidų dalies finansavimą privalo užtikrinti pats paramos gavėjas.
Kvietimas teikti paraiškas finansuoti projektus pagal šią priemonę jau paskelbtas, o paraiškos bus priimamos iki birželio 9 d. Jas kviečiamos teikti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, užsiimančios arba planuojančios užsiimti žvejybos ir (arba) akvakultūros produktų perdirbimu.
Naujausi komentarai