Perspektyvos

Eurai - nelaukti ateiviai

Norėdami mokėti sąskaitas, Lietuvoje eurų leisti dar negalime, privalome juos keisti į litus bankuose

Viešbutis “Klaipėda” dirba pagal Europos standartus, suteikdamas galimybę atsiskaityti eurais. Nerijaus JANKAUSKO nuotrauka

Jokie signalai nerodo, kad šalis ruoštųsi eurų laikams. Turėdamas solidžią krūvelę eurų, Klaipėdoje negali net pačios pigiausios prekės parduotuvėje įsigyti.

Pagal Lietuvos Respublikos užsienio valiutos įstatymą užsienio valiuta gali būti naudojama tik šalių susitarimu mokėjimams ir atsiskaitymams negrynaisiais pinigais, o Europos Sąjungos valiuta - ir grynaisiais pinigais. Tie, kas nėra sudarę sutarčių, pavyzdžiui, privatūs medicinos centrai, degalinės, turizmo agentūros, draudimai ar net viešbučiai nepriima euro valiutos. Tiesa, pasitaiko išimčių. “Klaipėdos” viešbutis - kone vienintelė įstaiga Klaipėdoje, neatstumianti ištiestos rankos su eurais. Tačiau jei sąskaita užpildyta Europos valiuta, pavedimą už vieną ar kitą suteiktą paslaugą (bet ne prekę) priims daugelis įstaigų. Pasak Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės spaudai Zitos Pukinienės, mokesčių mokėtojai šiuo metu atsiskaityti su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais gali tik litais.

Paliko nacionalinę valiutą

Euro pasirodymą pasaulio rinkoje specialistai vadina neregėto masto operacija. 2001 įvedimo metais naujoji Europos valiuta palietė daugiau nei tris šimtus milijonų žmonių. Bendra Europos Sąjungos (ES) rinka panaikino procedūras, kurios trukdė vystyti verslą. Atsivėrė platesnės galimybės: produkciją galima parduoti žymiai didesnėje rinkoje. Euro įvedimas padarė didžiulę įtaką viso pasaulio ekonomikos raidai. Bendra valiuta euro zonos ir kitoms Europos šalims suteikia įvairias galimybes plėtoti ekonomiką.

Šiuo metu bendrąja Europos Sąjungos valiuta naudojasi Belgija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Portugalija, Suomija. Nacionalinė šalies valiuta funkcionuoja Danijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje bei naujai įstojusiose valstybėse, kurios dar neperėjo valiutų kurso mechanizmo. Viena iš jų – Lietuva.

Taip pat dar apie trisdešimt ne euro zonos valstybių, kurios tampa nedideliu indėliu kuriant bendrąją vidaus produkto dalį, savo valiutą yra susiejusios su euru.

Tačiau Švedija, Danija ir Didžioji Britanija pasiliko teisę disponuoti nacionaline valiuta ir neįsileido naujos Europos valiutos.

Euro statusas

Prekybos tinklo IKI atstovas spaudai Tomas Vaišvila sako: “Parduotuvėje euro statusas – simbolinis, tačiau užsieniečiams patogu matyti kainą eurais. Tai padeda sužinoti prekės vertę užsienio šalyje”.

Didžiausią eksporto dalį turinti SBA baldų kompanija atstovauja penkioms baldų gamybos įmonėms ir vysto didmeninę prekybą. Cirkuliuodama tarptautinėje rinkoje baldų įmonė sako atsiskaitanti eurais ir litais. Pasak SBA direktoriaus Ričardo Kiaurakio, Lietuvai įstojus į ES atsiskaitymuose iš esmės niekas nepasikeitė. Atsiskaitydamos eurais su klientais ir tiekėjais dauguma įmonių patiria nuostolių dėl valiutų konvertavimo, o mokesčiai bankams už tarptautinius pavedimus išliko tokie pat”.

Kitas direktorius, Saulius Petravičius, vadovaujantis Krovinių pervežimo kompanijai, sako, jog mažesnis valiutos margumynas suteikia stabilumą: “Žinai, kad valiutos kursas nešokinės. Dabar konvertuodami litus į eurus patiriame nuostolį”, - sako S. Petravičius.

Teisė keisti

Lietuva kol kas negali paskelbti euro valstybine valiuta. Lietuvos litas su euru susietas nekintančiu kursu 3,4528. Artimiausia euro įvedimo Lietuvoje data – 2006 m. pabaiga arba 2007 m. pradžia. Tačiau pirma reikia patekti į valiutų kontrolės mechanizmą, išbūti jame dvejus metus ir išlaikyti ES keliamus makroekonomikos reikalavimus.

Bankininkai informuoja: jei šiandien reikėtų pakeisti nacionalinę valiutą, nebūtų jokių problemų, nes pastarųjų metų rezultatai tenkina ES sąlygas.

Valiutos pakeitimas yra teisė, o ne pareiga. Lietuvai labai patogu išstumti litą ir priimti bendrą ES valiutą. Vietinės reikšmės pinigas rizikuoja savo statusu, bandydamas tarptautinėje arenoje išlikti greta daugeliui šalių bendros valiutos. Finansai ir ekonomika tampa pažeidžiami.

Tuo tarpu, kai nebelieka valiutų konvertavimo, ko labai laukia su užsieniu prekybinius santykius palaikančios įmonės, išnyksta rizika netekti dalies uždarbio. “Pereinamuoju etapu valiutų pokyčius labiausiai pajustų mažmeninė prekyba bei Lietuvos pirkėjai. Mūsų įmonė jau seniai medžiagas ir paslaugas perka eurais, todėl manau, kad nieko ypatingo neįvyktų cirkuliuojant šioms valiutoms greta”, - teigė R. Kiaurakis.

Parduotuvėse nepriima eurų

Tiek didmeninės, tiek mažmeninės prekybos tinklai Lietuvos vartotojui negali suteikti sąlygų atsiskaityti tarptautine tampančia euro valiuta. Visų pirma tam nepritaikyti kasos aparatai, neparuoštos kasininkės. “Perėjimas prie atsiskaitymo eurais pareikalautų per didelių sąnaudų, todėl mums tai neapsimokėtų”, - sakė T. Vaišvila.

Bendra valiuta, pasak bankininko A. Buivydo, turi tiesioginį ir psichologinį poveikį. Tiesioginis – dauguma kontraktų sudaromi bendra valiuta ir eliminuojama valiutų svyravimo arba pasikeitimo rizika. Gamintojas jau žino, kiek gali išleisti, kad pagamintų prekę ar tam tikrą paslaugą. Psichologinis – žmonės gali įvertinti kainas visoje Europoje. Nebereikia perskaičiuoti pinigų.

Tačiau yra šalių, kur greta nacionalinių valiutų cirkuliuoja naujoji Europos valiuta. Turkijoje, Egipte ir Kroatijoje įėjęs į parduotuvę klientas už prekę gali mokėti euru, o grąžą pasiimti vietine valiuta. Tačiau vargu ar tai populiaru, nes valiutų kursas yra labai nepalankus pirkėjui. Kaip bus Lietuvoje? Ar litas ir euras funkcionuos greta, belieka tik spėlioti.

Prekybininkai jau dabar nurodo kainas eurais. Euro įvedimui jie sako būtinai ruošis, kitaip vartotojai negalės atsiskaityti naująja valiuta. Nesiruošdami paslaugos tiekėjai sako galį atrodyti konkurenciškai nepatrauklūs.