Lietuvai įsivesti eurą yra realu maždaug 2014 m., vakar sakė premjeras Andrius Kubilius ir pareiškė, kad Estijos sugebėjimas kitąmet įsivesti bendrą ES valiutą būtų laimėjimas visoms Baltijos valstybėms.

Estai – pavyzdys

"Visiškai akivaizdu, kad mes tikrai tuo pat metu negalėsime įsivesti. Mes galime kalbėti realistiškai apie maždaug 2014 m.", – sakė A.Kubilius po Latvijoje įvykusio susitikimo su Latvijos ir Estijos premjerais.

Anot Lietuvos Vyriausybės vadovo, jei Estijai pavyks įsivesti bendrą ES valiutą nuo 2011-ųjų sausio 1 d., tai būtų laimėjimas visam regionui, ir pavyzdys Lietuvos politikams vykdyti atsakingą finansų politiką.

"Tikiuosi, kad Estijos pavyzdys įtikins ir Lietuvos politikos, socialinius partnerius. Tokia politika, kokią Estija įgyvendino dar iki krizės pradžios ir kuri leidžia jiems išeiti iš krizės įsivedant eurą, turi būti labai aiškus įrodymas, kad atsakinga finansų politika, neišlaidaujanti finansų politika turi būti mūsų ilgalaikė strategija", – telefonu iš Latvijos Bauskės miesto sakė premjeras.

Latvija taip pat teigia besitikinti, kad eurą įsives 2014-aisiais.

Kaimynių nesugriaus

Naujienų agentūros BNS paklaustas, ar trejais metais anksčiau eurą įsivedę estai nenuviliotų investuotojų nuo kitų Baltijos šalių, A.Kubilius sakė, kad, atsižvelgiant į patirtį Vidurio Europoje, Lietuva turi galimybių kitomis priemonėmis "išlyginti Estijos konkurencinį pranašumą".

"Aš taip nepulčiau skausmingai nagrinėti, nes manau, tikrai turime galimybių ir kitomis priemonėmis šį konkurencinį Estijos pranašumą išlyginti. Tai, kad viena iš Baltijos šalių sugeba įsivesti eurą, investuotojams rodys, kad ir kitos šalys – Latvija ir Lietuva – taip pat įsives. Galime pažiūrėti ir į centrinės Europos šalis – eurą jau turi Slovėnija ir Slovakija, bet tai nesugriauna tokių šalių kaip Čekija ar Lenkija ekonomikų", – teigė Lietuvos premjeras.

Nuomonės sutampa

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė taip pat mano, kad Lietuva galėtų įsivesti eurą 2014-aisiais. Tai ji vakar pareiškė Estijos prekybos rūmų Lietuvoje organizuojamame renginyje, kur užsienio verslininkams pristatė šalies ekonominę padėtį.

"Jei Lietuva iki 2012 m. pabaigos sugebės sumažinti viešojo sektoriaus deficitą, prisijungimas prie euro zonos 2014 m. yra labai realus", – teigė I.Šimonytė.

"Nordea markets" analitikė Annika Lindblad šią savaitę teigė, kad Lietuva eurą galėtų įsivesti ne anksčiau kaip 2014-aisiais. Tokią datą prognozuoja ir SEB bankas.

Ragino atnaujinti planą

Šią savaitę šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino Vyriausybę atnaujinti euro įvedimo strategiją ir pradėti ją įgyvendinti.

"Jau atėjo laikas, kai Lietuva, suvaldžiusi viešųjų finansų krizę, šiemet pradės atsigauti. Laikas galvoti apie mūsų perspektyvą euro zonoje, atsakingą mokesčių politiką. Kviečiu Vyriausybę numatyti ir atnaujinti euro įvedimo strategiją ir pradėti ją įgyvendinti", – teigė šalies vadovė.

Ji akcentavo, kad estai, eurą veikiausiai turėsiantys kitąmet, mums yra pavyzdys. Prezidentė sakė dėl konkrečios euro įvedimo datos nenorinti spekuliuoti, bet pakartojo, kad į euro zoną Lietuva galėtų įstoti 2013–2015 m.

Lietuvos planus įsivesti eurą 2007-aisiais sutrukdė Mastrichto kriterijų viršijusi infliacija, kuri nuo 2008 m. vidurio ėmė mažėti, tačiau dabar didžiausią pavojų kelia biudžeto deficitas.