„Ieškome alternatyvių finansavimo šaltinių, skirtų tam atvejui, jei ES kitoje finansinėje perspektyvoje (2028–2034 metų – BNS) neskirtų reikiamo finansavimo“, – po Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrų pirmininkų susitikimo žurnalistams Rygoje sakė premjeras.
Baltijos šalių premjerai penktadienį aptarė „Rail Baltica“ eigą, kiek anksčiau šią savaitę transportą kuruojantiems ministrams sutarus kartu derėtis dėl ilgalaikio ES finansavimo ir po 2027 metų, kai pasibaigs dabartinė ES investicijų programa.
Pasak G. Palucko, europinė linija svarbi regiono susisiekimui ir kariniam mobilumui, todėl šalys „privalo demonstruoti politinę valią užbaigti projektą iki 2030-ųjų“.
„Deryboms dėl finansavimo iš kitos daugiametės finansavimo programos reikės pastangų ir politinės valios. Bet kartu darysime viską, kad reikiamas lėšas gautume“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
G. Paluckas yra sakęs, kad šiuo metu visam „Rail Baltica“ projektui trūksta apie 11 mlrd. eurų.
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis anksčiau teigė, jog projektui svarstoma skolintis garantuojant, kad paskola būtų grąžinta iš būsimo ES finansavimo.
Baltijos šalių auditoriai pernai birželį paviešintoje bendroje ataskaitoje teigė, kad norint įgyvendinti planuojamus darbus trijose šalyse gali prireikti dar 10–19 mlrd. eurų, o vien Lietuvoje – 8,7 mlrd. eurų.
„LTG Infra“ duomenimis, Lietuva „Rail Baltica“ projektui iki šiol yra užsitikrinusi 1,6 mlrd. eurų finansavimą, iš kurio jau panaudota 289,6 mln. eurų (250,5 mln. eurų – statybos darbams).
Visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.
Naujausi komentarai