„Šie pakeitimai leis geriau valdyti NKL („Naujos kartos Lietuva“ – BNS) plano įgyvendinimo rizikas bei užtikrinti, kad atsakingos ministerijos spėtų laiku įgyvendinti suplanuotas investicijas ir reformas iki Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) įgyvendinimo laikotarpio pabaigos – 2026 metų rugpjūčio mėnesio“, – skelbia ministerija.

Anot jos, būtinybė keisti NKL planą atsirado dėl nepakankamos tam tikrų priemonių paklausos, pasikeitusių priemonių įgyvendinimo alternatyvų, išaugusių kaštų ir kitų aplinkybių, dėl kurių tapo neįmanoma laiku arba visa apimtimi pasiekti suplanuotus rodiklius.

Kaip rašė BNS, Vyriausybė gegužės pradžioje atnaujino pernai lapkritį buvusio Ministrų kabineto numatytą 74 mln. eurų RRF plano Lietuvai perskirstymą.

Energijos kaupimo įrenginiams prašyta leisti skirti 38,55 mln. eurų, dviračių ir pėsčiųjų takams – 74,68 mln. eurų, geležinkelių elektrifikavimui – 38,58 mln. eurų, dar 2 mln. eurų – miško žemės įsigijimui saugant aplinką.

Šios lėšos iki šiol buvo numatytos netaršių automobilių įsigijimui, elektromobilių įkrovimo ir alternatyvių degalų stotelių, taip pat šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcinių pajėgumų plėtrai.

Finansų ministerija taip pat siūlė keisti 70 RRF plano rodiklių, iš kurių keturis siūloma naikinti, taip pat siūloma tikslinti tris reforminius rodiklius, kurie susiję su tarpmiestinio susisiekimo reformos įgyvendinimu, minimalių pajamų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimais ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimais.

Anot Finansų ministerijos, suplanuotos Europos Sąjungos investicijos Lietuvą pasiekia dviem kanalais: pagal 2021–2027 metais Investicijų programą (IP) ir pagal „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) planą.

NKL plano bendra finansavimo vertė yra 3,849 mlrd. eurų, o lėšos Lietuvai iš EK išmokamos ne už patirtas projektų išlaidas, bet atsiskaitant už įsipareigotus pasiekti rodiklius. Planą viso sudaro 218 rodiklių, apimančių dvi pagrindines sritis: reformų ir investicinių projektų įgyvendinimas.

Iki birželio 1 deinos įgyvendinta 100 rodiklių, paskelbta NKL kvietimų už 3,838 mlrd. eurų (99,7 proc. skirtų lėšų), pasirašyta sutarčių už 3,578 mlrd. eurų (93 proc. skirtų lėšų), o išmokėta 1,285 mlrd. eurų (33 proc. skirtų lėšų).

Atnaujinus NKL planą taip pat sudaroma galimybė pateikti tolesnius mokėjimo prašymus EK už pasiektus rezultatus.

Lietuva iki šiol Komisijai yra pateikusi tris mokėjimo prašymus.