PRAKALBO APIE EUROPOS KOMISIJOS VIRŠPELNIŲ POLITIKĄ: ČIA MŪSŲ ŠALIES TRAGEDIJA

Rugsėjį Ursula von der Leyen žadėjo, kad viršpelniai, kuriuos susikrauna pigiai elektrą gaminančios įmonės, bus padalyti elektros kainoms sušvelninti, pasakojama LNK reportaže.

„Šios bendrovės gauna pajamas, kurių niekada neapskaitė ir apie kurias nė nesvajojo. Šiais laikais neteisinga gauti rekordinį pelną, nulemtą karo ir užkrauti tą ant vartotojo nugaros“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Iki gruodžio pirmosios Lietuva turi susitarti su Švedija, kokiu principu tuo viršpelniu bus dalijamasi. Iš Švedijos Lietuva importuoja didžiausią dalį elektros.

Jau lapkričio vidurys, o aiškaus susitarimo su švedais kol kas nėra.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Judama, bet yra daug techninio darbo, kurį turi atlikti net ne vyriausybės, o nepriklausomi reguliatoriai“, – pasakojo premjerė Ingrida Šimonytė.

Neaiški ir suma, į kurią galėtų pretenduoti Lietuva, mat švedai dar nepateikė duomenų, kiek jiems kainuoja parduodamą elektrą pagaminti. Be to, viršpelniai skaičiuojami tik tada, jei biržoje elektra parduodama brangiau nei 180 eurų už megavatvalandę.

Čia mūsų šalies tragedija.

Kol Europa tariasi, kaip sušvelninti energetinę krizę, elektros kainos biržoje spėjo nukristi. Tad ir viršpelnių, kurie būtų naudojami kompensacijoms už elektrą, neliko.

„Šiuo metu kainos nukritusios tiek, kad apie viršpelnius, kurie skaičiuojami pagal reglamentą, negalim kalbėti. Antras faktas toks, kad viršpelniai bus skaičiuojami nuo gruodžio mėnesio į priekį. Atgal negalios“, – tikino energetikos ministras Dainius Kreivys.

Tai reiškia, jog nepaisant to, kad Lietuva yra bene labiausiai vasarą už elektrą permokėjusi šalis, jokių kompensacijų už tai negaus.

„Bėda ta, kad mes nesigaminame elektros. Čia mūsų šalies tragedija“, – konstatavo D. Kreivys.

Kiek Lietuva Švedijos gamintojams permokėjo tada, kai kainos buvo pasiekusios piką, neaišku.

Tai turės poveikį, kiek valstybė turės pasiskolinti kompensacijoms.

„Atgal neskaičiuojam. Kad galėtum įvertinti, kiek kam sumokėjai, mes negalim permokėt ir nepermokėjom. Norint žinoti, kiek sumokėjom, turim turėti gamybos kaštus, kiek kainavo pagamint. Tada skaičiuoji ir viršpelnius“, – aiškino D. Kreivys.

Susitarimas su švedais bus naudingas tik ateityje, jei kainos vėl drastiškai kiltų. Premjerės teigimu, Lietuvoje visuomeninė elektros kaina šiuo metu prognozuojama jau mažesnė nei 60 centų už kilovatvalandę.

„Kam turės poveikį ta geresnė situacija rinkoje dabar. Tai turės poveikį, kiek valstybė turės pasiskolinti kompensacijoms. Todėl, kad kaina vis tiek bus didžiąja dalimi kompensuojama“, – dalijosi I. Šimonytė.

Jau skelbiama, kad elektros šią žiemą mažiau, nei planuota pagamins Prancūzija dėl nebaigtų atominių elektrinių remonto.

„Atrodo, kad tokia didelė šalis kaip Prancūzija įsiurbia elektros iš kitų šalių ir tai daro įtaką elektros kainai kitose šalyse. Tokiai šaliai kaip Lietuva irgi padarys didelę įtaką“, – dėstė energetikos ekspertas Martynas Nagevičius.

Energetikos ekspertai neabejoja, jei kainos vėl kils, elektros gamintojai susitarimą dalintis viršpelniais sieks apeiti.

„Jie sudarinės ilgalaikius kontraktus su vartotojais arba su tiekėjais už kainą, kuri bus mažesnė už 180 eurų už megavatvalandę ir tokiu būdu išvengs viršpelnio atėmimo“, – įžvelgė M. Nagevičius.

Europos Komisija iš viršpelnių tikisi surinkti 140 milijardų eurų. Ekspertai kritiški, tikina, kad suma bus kur kas mažesnė.