FEJERVERKŲ PREKIAUTOJAI: ŽMONIŲ POŽIŪRIS KEIČIASI

Naujieji metai šiemet buvo pasitikti tyliau, nes keičiasi žmonių bei miestų valdžios požiūris į fejerverkus, sako prekiautojai. Nepaisant to, kad žmonėms patinka fejerverkai, metų sandūros naktį į dangų jų iššauta mažiau.

Fejerverkais prekiaujančios įmonės „Hestia Baltic“, valdančios prekės ženklą „Raketa.lt“, vadybininkas Linas Vaitkevičius sako, kad pastaruosius kelerius metus daug kalbama apie fejerverkų keliamą pavojų, todėl vis daugiau gyventojų apsisprendžia apsieiti be jų, o jeigu ir perka, tai mažiau.

„Stebėtis neverta, tai veikia žmones“, – BNS teigė L. Vaitkevičius. 

Protesto akcijų prieš fejerverkus rengėja, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė sako, kad mažesnis pirotechnikos naudojimas labiausiais pastebimas „iš viešojo sektoriaus“, nes dalis savivaldybių jos atsisakė. Tačiau politikę stebina, kad žmonės su fejerverkais elgiasi neatsargiai. 

Ji BNS teigė 2024-uosius sutikusi Vilniuje, Katedros aikštėje ir savo akimis įsitikino, kaip žmonės nesaugiai leidžia fejerverkus.

„Labiausiai neigiamai nustebino policijos darbas, nes fejerverkus, petardas žmonės šaudė gatvėje, visiškai šalia arba pačioje Katedros aikštėje, arba gretimose gatvėse, šalia susirinkusiųjų, didelės minios, paveldo pastatų. Tai nedera su miesto pozicija, kad sostinė neskatina fejerverkų naudojimo. Nebuvo imtasi jokių veiksmų sudrausminti, suvaldyti, ieškoti, kas tai daro“, – kalbėjo I. Budraitė.    

Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos savivaldybės Naujųjų metų naktį fejerverkų nenaudojo – juos keitė šviesų ir lazerių šou, koncertais.

Tačiau prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė įsitikinusi, kad gyventojai be šventinės atributikos dar nepasiruošę sutikti Naujųjų, todėl vietoj fejerverkų jie dažnai renkasi vadinamąsias šaltąsias arba bengališkas ugneles.   

„Galima daryti prielaidą, kad apskritai klientai vietoj fejerverkų renkasi tylesnius naujametinės šventės atributus. Tad ir bengališkos ugnelės populiarėja“, – BNS sakė V. Budrienė.

Jos teigimu, bengališkų ugnelių pardavimai buvo 22 proc. didesni negu 2022 metais: „Tuo tarpu kainos ženklaus pokyčio nebuvo, perkamos tiek tradicinės, pigesnės bengališkos ugnelės, tiek brangesnės, didesnio dydžio, labai populiarios neoninių spalvų“.  

„Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorės Indrės Trakimaitės–Šeškuvienės teigimu, pirkėjai visoje Lietuvoje gruodį šlavė bengališkas ugneles.

Kaip bebūtų keista, žmonės pirko brangiausius, didelius, prabangius fejerverkus ir smulkesnius nei vidutinius.

„Pardavėme apie 100 tūkst. pakuočių. Bengališkų ugnelių pardavimai buvo tokie pat, kaip ir 2022 metais“, – BNS pranešė I. Trakimaitė–Šeškuvienė. Anot jos, daugiausia parduota iki vieno euro kainuojančių pakuočių.

Įmonės „Bombike“ savininkas Vytautas Juška sako, kad trijose jos specializuotose parduotuvėse Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose bei internetinėje prekyvietėje pardavimai pernai augo apie 20 proc., o pastarieji sudarė trečdalį visų pardavimų.

„Geresni nei praėję metai, nes užpernai pirkimai buvo kritę. Pardavimai ir kainos grįžo į 2021-uosius, į prieš karą buvusį lygį“, – BNS teigė V. Juška. – „Internetinė rinka auga. Žmonės rečiau eina į parduotuves, renkasi fejerverkų namuose  Mūsų vairuotojų daugėja“. 

Pasak jo, vidutinis pirkėjo krepšelis siekė 50-70 eurų, jie dažniausiai rinkosi vieną-dvi prekes. V. Juškos teigimu, fejerverkų kainos pernai krito 15-20 proc., o 2022 metų pabaigoje buvo tiek pat išaugusios.

„Tada trūko fejerverkų, daug fabrikų Kinijoje buvo pristabdyta, nes valdžia nutarė sugriežtinti fejerverkų gamybos reikalavimus dėl saugumo. 2023 metais daug jų atsidarė, susitvarkė leidimus ir pradėjo gamybą. Fejerverkai atpigo, nes Kinijos rinka stabilizavosi, dingo problemos su siuntimu“, – aiškino V. Juška.

Tuo metu L. Vaitkevičius iš „Hestia Baltic“ nurodė, kad 2023-ųjų prekyba fejerverkais tikriausiai liks 2022-ųjų lygio, o kainas įmonė didino labai nedaug.

„Prekyba maždaug tame pačiame lygyje, kaip 2022 metų pabaigoje. Jeigu bus į vieną ar kitą pusę, tai skirsis labai nedaug. Kainas kėlėm neženkliai, kokiais 5 proc., ne daugiau. Užpernai irgi šiek tiek – labai neženklus buvo kainų pasikeitimas“, – kalbėjo ji.   

„Kaip bebūtų keista, žmonės pirko brangiausius, didelius, prabangius fejerverkus ir smulkesnius nei vidutinius“, – pridūrė L. Vaitkevičius.

Kitos fejerverkai prekiavusios įmonės nurodė, kad jų pardavimai buvo apie 10-15 proc. prastesni nei užpernai, nes keičiasi žmonių požiūris į fejerverkus.

Seime šiuo metu svarstomas fejerverkų prekybos ir naudojimo sugriežtinimas nuo 2024 metų vidurio.   

Siūloma nuo sausio pradžios iki lapkričio pabaigos uždrausti populiariausius mažą triukšmą keliančius ir skirtus naudoti aptvertose teritorijose lauke arba vadinamuosius F2 kategorijos fejerverkus. Išimtis būtų taikoma tik tiems prekybininkams, kurie turės leidimą gaminti ir laikyti visų kategorijų pirotechnikos priemones, bet tik savose patalpose, pavyzdžiui, ginklų parduotuvėse.  

Prekybininkus taip pat norima įpareigoti per policijos elektroninių paslaugų sistemą (PEPS) iki lapkričio pabaigos pranešti, kuriose platinimo vietose būtų prekiaujama F2 kategorijos fejerverkais. To nepadarius prekiauti nebūtų galima.  

F2 kategorijos fejerverkų nebegalėtų įsigyti ir naudoti 16-17 metų jaunuoliai – tai daryti būtų galima tik nuo 18 metų.