„Turintys pakankamai žinių, kaip investuoti, kaip taupyti, kaip kalbėtis šeimoje apie pinigus, manau, tikrai nesileidžia kvailinami“, – įsitikinusi SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.

– Kokie finansų ekspertų pastebėjimai: ar lietuviai finansiškai raštingi? Gal atlikta su tuo susijusių tyrimų?

– Lietuvos bankų asociacija kas porą metų inicijuoja tyrimą, kuriuo siekiama įvertinti, kaip keičiasi lietuvių finansinio raštingumo žinios ir, svarbiausia, – elgsena. Naujausio tyrimo duomenys rodo, kad lietuviai žengia gera linkme. Bendras šalies finansinio raštingumo vidurkis yra 46 balai – esame šiek tiek žemiau vidurio. Pastebime, kad žmonės turi vis daugiau biudžeto planavimo įgūdžių, geba išleisti mažiau, nei uždirba, t. y. sutaupo. 34 proc. gyventojų teigia, kad galėtų iš santaupų išgyventi net šešis mėnesius ar daugiau, o prieš dvejus metus tokių buvo vos 31 proc. Viena sritis, kurioje mums vis dar trūksta žinių, – investavimas. Jis vis dar siejamas su greita grąža ir spekuliacija. Noras uždirbti yra, tačiau baimė prarasti – dar didesnė, tad investuotojų skaičius auga, bet ne taip sparčiai, kad pasiektume kitų Šiaurės šalių lygį. Vis dar gajūs mitai, kad investuoti apsimoka, jei galėsi labai greitai uždirbti daug daugiau, nei kaupdamas indėlyje, taip pat, kad tai daryti gali tik išmanantys investavimą profesionalai. Visgi šie mitai netiesa: reikėtų atskirti investavimą nuo spekuliavimo.

– Kokios priežastys lemia, kad lietuviai negeba planuoti išlaidų, pajamų?

– Jei tai darytų, lietuviai galėtų puikiai susiplanuoti išlaidas ir įsivertinti gautas pajamas. Problema, kad tam vis dar neteikiama pakankamai dėmesio ir nesiimama reikiamų veiksmų. Dalis gyventojų gyvena šia diena, gaunamas pajamas leidžia šiandienos poreikiams ir norams. Neturint plano daug lengviau pasiduoti impulsyvumui, išpardavimų pasiūlymams ir išleisti pinigus ten, kur visai net negalvojote. Tačiau, jei atidžiau paanalizuotumėte, kaip leidžiate pinigus, susiplanuotumėte kategorijomis, kam kiek išleisite, kiek sutaupysite ir, svarbiausia, stengsitės laikytis savo plano, daug paprasčiau valdytumėte ir kontroliuotumėte savo pinigus. Taip daug greičiau pasiektumėte užsibrėžtus tikslus ir jaustumėtės finansiškai saugesni.

Sigita Strockytė-Varnė / SEB nuotr.

– Kokios rekomendacijos: kaip apskaičiuoti šeimos biudžetą? Kokia yra sėkmės formulė?

– Sėkmės formulė pirmiausia prasideda nuo to, kai šeimoje yra aiškiai ir atvirai susitariama, kaip norėtumėte valdyti šeimos biudžetą, kokių bendrų tikslų, kokių įsipareigojimų kiekvienas turite, kaip kartu galėtumėte juos įgyvendinti. Paprastai tariant, sėkmė prasideda nuo atviro pokalbio apie kiekvieno šeimos nario finansinę situaciją ir tikslus. Po atviro pokalbio bus labai aišku, kokias pajamas kartu turite, kokios yra bendros išlaidos, kokie tikslai ir norai yra bendri, kaip sutarsite ir šiuos klausimus ateityje kartu spręsite. Biudžeto valdymo taisyklių yra įvairių. Viena populiariausių – 50 / 30 / 20 taisyklė, pagal kurią turite taip suskirstyti biudžetą, kad būtinosioms išlaidoms skirtumėte ne daugiau kaip 50 proc. bendrų pajamų, norams, atostogoms, maloniems pirkiniams – iki 30 proc. pajamų ir 20 proc. – ilgalaikei finansinei gerovei šeimoje užtikrinti: t. y. ilgalaikiam investavimui, kaupimui pensijai ar brangioms paskoloms refinansuoti. Jei pavyks sutarti, koks gali būti kiekvieno finansinis indėlis (jei pajamos žymiai skiriasi, reikėtų proporcingai pasidalyti išlaidas), formulę, galima sakyti, jau turite. Belieka įgyvendinti.

– Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad, esą, galima uždirbti lengvų pinigų? Kodėl toks mitas egzistuoja?

– Taip nutinka dažniausiai dėl kelių priežasčių. Pirma, psichologiškai esame linkę tikėtis greito rezultato, nesame pakankamai kantrūs. „Greitai praturtėsi“ – skamba itin viliojamai, nes atrodo, kad neprireiks jokių pastangų. Antra, socialiniai tinklai ir juose rodomos sėkmės lydimų žmonių istorijos, kaip greitai laimėjo pinigų ar koks investavimo sprendimas pasiteisino. Tačiau dažniau tai apgaulė, o ne realybė. Savo nesėkmėmis ar finansiniais praradimais žmonės nelinkę taip atvirai dalytis, nes jaučiasi praradę, nesėkmingai priėmę tam tikrus sprendimus. Matydami vien teigiamus pavyzdžius pradedame tikėti, kad sėkmė lydi kiekvieną, kad man taip pat lengvai pavyks užsidirbti ir greitai praturtėti, net ir prisiėmus aukštą riziką. Trečia, azartinių lošimų kultūra taip pat diktuoja greitus praturtėjimo būdus. Žmonės pradeda tikėti, kad gali pataikyti ir taip greitai paturtėti, nors realybėje tikimybė laimėti yra labai maža. Galiausiai, atsigręžiame į finansinio raštingumo stoką. Žmonės, kurie neturi pakankamai žinių apie riziką, investavimo principus ir pinigų valdymą, lengviau patiki pažadais apie greitą pelną ir tam pasiduoda.

Viena sritis, kurioje mums vis dar trūksta žinių, – investavimas. Jis vis dar siejamas su greita grąža ir spekuliacija.

– Kaip noras greitai praturtėti paveikia šeimos biudžetą? Kur slypi pavojai?

– Greito pelno siekis dažnai veda ne į sėkmę, o į finansinę duobę. Todėl svarbu ugdyti finansinį raštingumą visai šeimai – tai investicija, kuri tikrai atsiperka. Labai svarbu kalbėtis ir kartu priimti finansinius sprendimus. Didelis pavojus slypi, kai vienas iš šeimos narių nepasidalija savo sprendimais ir, pavyzdžiui, pasiskolina neįvertinęs rizikos ar bando pasinaudoti greito praturtėjimo schemomis – taip visos šeimos finansinei situacijai gali kilti didelis pavojus.

– Pakalbėkime ir apie kitus fiktyvius praturtėjimo būdus. Kokie Lietuvoje populiarūs? Kuo jie pavojingi?

– Lietuvoje populiariausi fiktyvūs praturtėjimo būdai – tai investicinis sukčiavimas, greito pelno platformos, netikros kriptovaliutų ir kitos schemos. Jie pavojingi, nes dažnai priveda prie didelių finansinių nuostolių, skolos ir net psichologinių padarinių. Su kiekvienais metais išviliojamų pinigų skaičius vis didėja ir, atrodo, sukčiai net neketina sustoti, kurdami vis naujus, išradingesnius sukčiavimo būdus, pasitelkdami dirbtinį intelektą ir kt.

– Kokie Jūsų patarimai, praversiantys kiekvienam?

– Turbūt vienas svarbiausių patarimų yra atkreipti dėmesį į tai, kaip leidžiami pinigai, daryti tai sąmoningai ir vengti impulsyvumo. Pinigų skaidymas padeda nusistatyti šeimos prioritetus, kam norite leisti pinigus. Tikslai, kam norėtumėte sukaupti pinigų (pavyzdžiui, vaikų mokslams, automobiliui, pradiniam būsto įnašui), motyvuoja skirti dalį pajamų taupymo tikslams. Jei tai darysite vos gavę pajamas, t. y. pirmiausia susimokėsite sau, tikslus įgyvendinsite paprasčiau. Visuomet atminkite, kad svarbu taupyti ne tai, kas lieka po išlaidų, bet leisti tai, kas lieka po taupymo.