„Teikdami mokesčių įstatymo pakeitimus, mes teiksime ir Gynybos fondo įstatymo pakeitimus, kuriais bus numatyta, kokiu būdu papildomos mokestinės pajamos papildytų Gynybos fondą“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė R. Šadžius.
Nuogąstavimus, kad didesni mokesčiai nebus nukreipti gynybai, ministras pavadino „visišku nesusipratimu“.
„Iš pat pradžių buvo pasakyta, kad saugumas, šalies saugumas, tai yra mūsų prioritetas“, – kalbėjo jis.
Gynybos fondas buvo įkurtas pernai, kai ankstesnė valdžia taip pat padidino mokesčius krašto apsaugai papildomai finansuoti.
Lietuva ketina per artimiausius penkerius metus gynybai skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kad paskubintų kariuomenės divizijos vystymą.
Vienintelis klausimas, kurį mes turime išsispręsti, yra kaip šitą naštą teisingai pasidalinti visuomenėje.
Pasak R. Šadžiaus, norint šitaip smarkiai padidinti asignavimus krašto apsaugai, bus skolinamasi, tačiau didesni mokesčiai bus vienintelis tvarus šaltinis šioms paskoloms ateityje grąžinti.
Pasak jo, didinti gynybos finansavimą būtina norint užtikrinti Lietuvos saugumą.
„Taip, nesproginėja bombos Lietuvos teritorijoj, bet tai, kas vyksta aplinkui, kainuoja. Kainuoja visiems. Ir galvoti, kad kažkas ateis, čia padovanos mums mūsų Lietuvai, šaliai saugumą ir kitoms šalims taip pat ir dar po to apdalins lengvatomis ar saldainiais kokiais, yra absoliučiai naivu ir nepriimtina“, – sakė ministras.
„Dėl to vienintelis klausimas, kurį mes turime išsispręsti, yra kaip šitą naštą teisingai pasidalinti visuomenėje“, – pridūrė jis.
Politikas teigė neabejojantis, kad valdančiajai koalicijai pavyks sutarti dėl mokesčių paketo, ir tikisi jį Seimui pateikti jau balandį.
Valdantieji svarsto pelno mokestį didinti vienu procentiniu punktu – iki 17 proc., be to, koalicinė darbo grupė pritaria trims gyventojų pajamų mokesčio tarifams – 20, 25 ir 32 proc., svarsto įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, didinti kitus mokesčius.
Galimybių mokesčių lengvatoms nėra
R. Šadžius kartoja, kad finansinių galimybių įvesti naujas mokesčių lengvatas Lietuva šiuo metu neturi.
„Jokioms pačioms geriausioms lengvatoms, deja, šiuo metu Lietuva neturi jokios erdvės finansinės. Jokios finansinės erdvės“, – Žinių radijui sakė ministras.
Taip jis kalbėjo Seimui praėjusią savaitę iš posėdžio darbotvarkės išbraukus R. Šadžiaus bendražygės socialdemokratų partijoje Modestos Petrauskaitės siūlymą įvesti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčių (PVM) lengvatą būtiniausiems maisto produktams.
Jokios finansinės erdvės.
Pačios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane yra numatyta nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM ekologiniams ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą sertifikuotiems vaisiams, uogoms ir daržovėms.
„Ten buvo minčių, kaip skatinti sveiką gyvenimo būdą kažkokiomis mokesčių vienokiomis ar kitomis mokesčių lengvatomis“, – sakė R. Šadžius.
„Normaliomis sąlygomis tą galima daryti, tačiau šiandien, (...) kada mums reikia užtikrinti saugumo projektų įgyvendinimą ir labai spartų iki 2027 metų pabaigos, kad galėtume priimti vokiečių brigadą, iki 2030 metų, kad mes galėtume įkurti savo nacionalinę diviziją, kuri būtų integruota į NATO pajėgas, šiandien mes tokių galimybių, finansinių galimybių tikrai neturim“, – pridūrė jis.
Visgi ministras žadėjo, kad siekiant padidinti finansavimą krašto apsaugai nebus stabdomas su socialine apsauga susijusių išlaidų didinimas.
Tačiau jis pridūrė, kad „susiveržti diržus“ turės viešasis sektorius, kuriam nurodyta ieškoti būdų sutaupyti jau kitų metų biudžete.
„Viešasis sektorius verčiasi diržus, bet garantuoju, kad nei minimalios algos kėlimo programa, nei pensijų didinimo programa, nei socialinės pašalpos, dėl to tikrai nenukentės, mes to tikrai negalime sau leisti“, – kalbėjo R. Šadžius.
Lietuva ketina per artimiausius penkerius metus gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kad paskubintų kariuomenės divizijos vystymą.
Investuotojams labiau rūpi ne pelno mokesčio tarifas, o saugumas
„Aš esu įsitikinęs, kad baimė, kad pajudinus pelno mokestį staiga čia investicijos išsilakstytų, ji yra ne tik kad perdėta, bet ji atspindi tą požiūrį, kuris galbūt būtų buvęs logiškas anksčiau, kol aplink nebuvo karo“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė R. Šadžius.
„Nes dabar investitoriams ne pelno mokesčio tarifas labiausiai rūpi, o šalies saugumas“, – pridūrė ministras.
Jo teigimu, rinkų ir investuotojų mąstymas dėl pelno mokesčio tarifo didinimo yra pasikeitęs.
„Mes turėtume pamiršti tuos paprastus nuogąstavimus dėl vieno ar kito procento pelno mokesčio tarifo ar gyventojų pajamų mokesčio tarifo. Saugumas pasidarė absoliutus prioritetas, tame tarpe ir investuotojams, kurių mes laukiame“, – kalbėjo R. Šadžius.
„Tikrai nesutinku, kad 1 ar 2 procentai pelno mokesčio sugriautų ekonomiką. Tikrai kategoriškai su tuo nesutinku“, – kalbėjo ministras.
Valdantieji svarsto pelno mokestį didinti vienu procentiniu punktu – iki 17 proc., o Finansų ministerija siūlė jį didinti iki 18 proc. Be to, koalicinė darbo grupė pritaria trims gyventojų pajamų mokesčio tarifams – 20, 25 ir 32 proc., svarsto įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, didinti kitus mokesčius.
(be temos)