G. Nausėda: ES vienybė nugalėjo | Diena.lt

G. NAUSĖDA: ES VIENYBĖ NUGALĖJO

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjungos vadovų sprendimas patvirtinti ekonomikos gaivinimo fondą ir naują bendrijos biudžetą įrodė gebėjimą priimti sprendimus krizės akivaizdoje, o Lietuvos prioritetas naudojant europinę paramą bus žaliosios ekonomikos ir skaitmenizacijos projektai.

Tai šalies vadovas sakė antradienį grįžęs į Vilnių iš Europos Vadovų Tarybos po daugiau kaip keturias dienas trukusių derybų,

„Džiaugiamės dėl visos ES. Buvo klausimų, abejonių, ar ES tokios rimtos krizės akivaizdoje geba greitai ir efektyviai priimti sprendimus. Galbūt vienu metu buvo kilę nuogąstavimų, kad tų sprendimų nepavyks priimti, tačiau Europos jėga, vienybė ir šįkart nugalėjo“, – Vilniaus oro uoste žurnalistams sakė G. Nausėda.

Anot jo, sprendimą pavyko pasiekti, nes valstybės paskutinėmis valandomis pademonstravo lankstumą.

„Galbūt ir paskutinėmis valandomis prieš lemtingą momentą visi pademonstravome reikalingą lankstumą, atsisakėme galbūt kai kurių asmeninių tikslų, pernelyg orientuotų į atskiras valstybes ir supratome, kad pats sprendimas savaime yra svarbiausias dalykas, o visus kitus dalykus galima suderinti“, – kalbėjo šalies vadovas.

G. Nausėdos teigimu, patvirtinus naująjį ilgametį ES biudžetą ir Atsigavimo fondą, Lietuva turės puikias galimybes finansuoti žaliosios ekonomikos ir skaitmenizacijos projektus, kuriuos prezidentas įvardija kaip artimiausių septynerių metų prioritetą.

„Lietuva turės puikias galimybės finansuoti žaliosios ekonomikos, skaitmenizacijos projektus, kurie artimiausius septynerius metus bus mūsų veiklos prioritetas“, – teigė prezidentas.

Lietuva turės puikias galimybės finansuoti žaliosios ekonomikos, skaitmenizacijos projektus, kurie artimiausius septynerius metus bus mūsų veiklos prioritetas.

Anot jo, naudojant lėšas bus labai svarbu užkirsti kelią piktnaudžiavimams ir užtikrinti reikiamą kontrolę, ir šis darbas prasidės netrukus.

„Darbas prasidės netrukus, nes šiuos pinigus tikrai reikės naudoti pagal aiškius prioritetus ir, svarbiausia, naudoti laikantis visos reikalingos kontrolės, kad nebūtų piktnaudžiavimų“, – teigė G. Nausėda.

Briuselyje patvirtintas sprendimas pagalbą nuo koronaviruso nukentėjusioms šalims skirti iš bendros 750 mlrd. eurų paskolos yra istorinis žingsnis gilesnės ES fiskalinės integracijos link.

ES lyderiai taip pat patvirtino daugiau kaip trilijono eurų vertės 2021-2027 metų ES biudžetą.

Derybų maratono pabaigoje Baltijos šalims jame pavyko išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams. Lietuvos ūkininkams išmokos pakils nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais.

G. Nausėda teigė, kad didesnę paramą žemės ūkiui padėjo užtikrinti glaudus pozicijų koordinavimas su Latvija ir estija.

„Pasinaudojome tinkama derybų metu susidariusia padėtimi ir visų Baltijos valstybių vadovai, Estijos ir Latvijos premjerai, nusprendėme, kad reikia ryžtingiai kartu iškelti šį klausimą ir yra galimybė pakeisti derybų eigą mūsų žemdirbiams naudinga linkme“, – sakė jis.

„Taip ir atsitiko ir jau kitą dieną gavome palankų pasiūlymą, kuris mūsų žemdirbiams reiškia, kad per septynerius metus tiesioginėmis išmokomis bus išmokėta apie 400 mln. eurų“, – pridūrė šalies vadovas.

Po kelias dienas trukusių ES lyderių derybų nuspręsta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais.

Be to, įtvirtinta išlyga, kad 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų už hektarą.

Bendra europinės paramos suma Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje sieks 14,5 mlrd. eurų – 1,7 mlrd. eurų daugiau nei 2014-2020 metais.

Šį augimą lėmė ES sprendimas įsteigti naują atsigavimo nuo krizės fondą, jame Lietuvai numatyta skirti 2,4 mlrd. eurų subsidijų bei iki 3 mlrd. eurų paskolų.

Teisės viršenybės principas skirstant ES lėšas

Lietuva griežtai pasisako už tai, kad skirstant Europos Sąjungos lėšas turi būti laikomasi teisės viršenybės principo, antradienį pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda, grįžęs iš bendrijos viršūnių susitikimo.

„Esame tarp tų, kurie pasisakome, griežtai pasisakome, už teisės viršenybės principą, kuris privalo būti griežtai taikomas visiems“, – antradienį Vilniaus oro uoste žurnalistams sakė šalies vadovas.

Derybų metu ginčų kėlė Vakarų europiečių siekis, kad lėšų skyrimas būtų susietas su tuo, kaip šalis laikosi teisinės valstybės principų. Tam labiausiai priešinasi su Briuseliu konfliktuojančios Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės.

Galutinėse išvadose Europos Vadovų Taryba „pabrėžė pagarbos teisinės valstybės principui svarbą“ ir sutarė nustatyti sąlygas, kad būtų apsaugos biudžetas ir naujas ekonomikos gaivinimo fondas.

„Šiame kontekste Komisija pažeidimų atveju pasiūlys priemones, kurias Taryba priimtų kvalifikuota balsų dauguma. Europos Vadovų Taryba skubiai svarstys šį klausimą“, – rašoma ilgai derintose išvadose.

G. Nausėdos teigimu, teisės viršenybės principas būtinas kontroliuoti, kad valstybės narės skaidriai naudotų europines lėšas.

„Teisės viršenybės principas, skaidrus lėšų naudojimas Europai yra vienas iš didžiausių prioritetų, tikrai negalėsime sau leisti, taip sakant, nukanalizuoti šitų pinigų į šoną. Lietuva turi pasinaudoti savo šansu“, – teigė jis.

„Lietuvos pozicija buvo principinga“, – teigė prezidentas, paklaustas apie Lietuvos poziciją.

„Nors šiandien mes šį klausimą keliame Lenkijos, Vengrijos kontekste, toks dalykas gali iškilti bet kurioje ES valstybėje“, – pridūrė jis.

Anot šalies vadovo, siekiant užtikrinti skaidrų lėšų panaudojimą, būtina „tam tikra priklausomybė arba tam tikra atskaitomybė“.

„Tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, kuriuos suneša visų ES valstybių žmonės“, – sakė G. Nausėda.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Švedų bankės nuopisa griauna LT

Toks jausmas kad dėjo ant lenkų ir vengrų apsidžiaugę papildomais pinigais oligarchiniams žemvaldžiams-karbamidams ir kitiems...

vilija

Dieve lietuvele su kokiu vedliu TU eini?Atsipeikek banko pramogautojau.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS